Skirtingos vietovės, skirtingos patirtys
Abiem vyrams penktadienis buvo nebe pirmoji javapjūtės diena, todėl apie būsimą šios kultūros derlių bendrą vaizdą susidarę turėjo.
„Nematau problemos. Keturios tonos iš hektaro byra – visai neblogai“, – džiaugėsi S. Sandaras.
O karteniškis optimizmu netryško: rapsai, sakė, tik iš pažiūros dideli, įspūdingi, tačiau gero derliaus nėra.
„Po tris tonas gaunu iš hektaro, kai pernai po keturias. Bet su kuo iš aplinkinių ūkininkų pakalbu, daugelis šneka tą patį“, – teigė G. Žiobakas. Jo nuomone, pasėlių derlingumui įtaką padarė gamtos sąlygos: anksti pavasarį atšilo, paskui atšalo, vėliau dar užklupo ir sausra.
Iš viso 170 ha rapsų auginantis G. Žiobakas derlių pasiruošęs parduoti įmonėms „Scandagra“ bei „Agrokoncernas“. Anot pašnekovo, siūloma 480 eurų suma atrodo nebloga, jeigu nelygini su daugiau kaip 700 eurų kainuojančiomis kompleksinių trąšų kainomis.
S. Sandaro manymu, jam sėkmę lėmė atsparios „Dekalb“ žieminių rapsų veislės ir taikoma neariminė pasėlių auginimo technologija, kai žemė įdirbama sekliai. Be to, tik baigus kulti, per visą lauką jis „paleidžia“ purkštuvą su mikrobiologinius procesus dirvožemyje skatinančiu preparatu, kuriame yra bakterijų. Joms maisto medžiagų duoda dirvoje likusios augalų šaknys, o bakterijos šaknims iš atmosferos fiksuoja azotą, tirpina fosforą ir kalį.
„Šiaudai mineralizuojasi, todėl mano trąšų normos yra perpus mažesnės, negu naudoja kai kurie kiti ūkininkai“, – patirtimi pasidalijo S. Sandaras.
Ne pirmi metai 600 ha plote – ūkininkauja kartu su vaikų šeimomis – užaugintus grūdus rūdaitiškis pats ir nugabena tiesiai į Klaipėdos uostą, parduoda įmonei „Baltic Agro“.
„Kainos, kiek žinau, daugeliui dabar nepatinka, bet aš esu sudaręs išankstines sutartis: už toną rapsų mokės 460 eurų, už toną kviečių – 230 eurų“, – sakė S. Sandaras.
Rapsų iš viso jis bus užauginęs ir nukūlęs 140 ha, mat be Tarvydų kaimo, kiti plotai yra prie Rūdaičių ir Vydmantų link. O šią savaitę geltonasis S. Sandaro kombainas NEW HOLLAND jau įsuko į kviečių laukus. Jie išsimėtę 5 km spinduliu aplink Rūdaičius.
„Pasėliai – puikūs, tikiuosi 6–7 tonų iš hektaro“, – vylėsi ūkininkas.
Pažiūrės, kai dugną dės
Kad kviečiai jau pribrendę, pastebėjo ir kartu su abiem sūnumis ūkininkaujantis G. Žiobakas. Jiedu su Domantu – laukuose, o Tadas sukasi prieš 10-metį tėvo pastatytoje džiovykloje, į kurią atkeliauja naujasis derlius. Jo čia telpa 20 tonų.
„Vizualiai ir mūsų kviečiai atrodo geri, gražūs, bet bijau, ką sakyti, juk ir rapsai buvo tokie. Pažiūrėsim, kiek iš hektaro byrės“, – atviravo karteniškis.
Kūlupėnuose gyvenantis Antanas Duoblys kartu su pievomis valdo 380 ha. Jis teigė javapjūtę pradedąs šiek tiek vėliau negu planavo.
„Ir techniką buvau pasiruošęs, ir javai visai neblogi. Žadėjau ketvirtadienį išjudėti į laukus, bet apsigalvojau: lijo neseniai, tegul dar truputį padžiūsta“, – sakė jis.
Supirkimo kainos ūkininko irgi per daug nedžiugina: už toną antros klasės kviečių elevatoriuje moka apie 200 eurų, tiesa, dar neaišku, kokia ta klasė bus.
„Pernai ir derliaus prikūliau mažiau, ir kviečių klasė – nelabai kokia, tad naudos gavau mažai. Ypač skaičiuojant, kiek pinigų sudėta į trąšas“, – pasakojo A. Duoblys.
Karaliauja kviečiai, bet auga ir saulėgrąžų
Žemės ūkio skyriaus vedėjos Ženetos Seniūnienės teigimu, bendras javų plotas Kretingos rajone šiais metais šiek tiek padidėjo – sudaro 26 tūkst. 896 ha, kai pernai buvo 26 tūkst. 316 ha. Tarp žieminių kultūrų kasmet dominuoja kviečiai – auginama apie 15 tūkst. ha, antroje vietoje kvietrugiai, bet jų auginama tik apie 1 tūkst. 100 ha. Iš vasarinių kultūrų populiariausi taip pat kviečiai – kasmet auginama apie 4 tūkst. 800 – 5 tūkst. ha, vasariniai miežiai – apie 2 tūkst. – 2 tūkst. 300 ha.
Derlingumu pernai išsiskyrė žieminiai kviečiai – 4,1 t iš hektaro, žieminių kvietrugių derlingumas buvo 2,55 t iš hektaro. Vasarinių kviečių derlingumas buvo 2,83, kvietrugių 2,47 t iš hektaro. Daugiausiai – 62 tūkst. 808 t – prikulta žieminių ir 14 tūkst. 490 t – vasarinių kviečių. Nuo jų nedaug atsiliko žieminiai rapsai – 13 tūkst. 577 t. Bulvių buvo prikasta 1 tūkst. 976 t.
„Esame tradicinių kultūrų augintojai, tačiau deklaruota ir 1,72 ha pluoštinių kanapių, ir 11,84 ha linų, ir 0,14 ha saulėgrąžų“, – rajono žemės ūkį apibūdino Ž. Seniūnienė.