„Planuojame pasigaminti 80 proc. mums reikalingos elektros energijos. Mes tikime vėju. Pirmiausia, kaip ir visi kiti puolėme prie saulės jėgainių, tačiau gerai, kad laiku sustojome ir pasiskaičiavome. Suvokėme, kad ta metodika, kuri egzistuoja šiandien Lietuvoje, kai paimi pasaugojimui, kitais metais bus bloga. Per piką saulės energiją į tinklą atiduosime už dyką, o kai reikės pirkti, už kW mokėsime po 30 ct.", – sako K. Juščius.
„Jie gamins ir atiduos elektrą vasarą, kai saulės bus daug ir energija praktiškai nieko nekainuos, o pasiims vakare, kai ją naudos visi, nes po darbo įjungs skalbyklę ir orkaitę. Aš vos neišleidau 5 mln. eurų tam, kad investuočiau į saulės parkus ir tų nuostolių niekas nebūtų kompensavę“, – šaržuoja K. Juščius ir prognozuoja, kad kuo daugiau parkų bus perkama, tuo didesni bus nuostoliai investuotojams.
Verslininkas sako, kad po elektros brangimo psichozės visi tapo energetikais ir labai daug bus nusivylusių.
„Vėjas kita tema. Jis kur kas geresnis šaltinis nei saulė. Jis gali pagaminti nuo 30 iki 35 proc. elektros energijos, o saulė 10 ir tuo pačiu užkemša tinklą piko metu. Padėtis su investicijomis nėra normali. Tai psichozė“, – dėlioja verslininkas ir primena, kad panašiai jau buvo su mažos galios saulės jėgainėmis. Profesionalai spėjo investuoti, gavo fiksuotą tarifą už 1,5 LT/ kW ir dabar atsipirkusius objektus parduoda.
Kalbant apie vėją, kuris energiją gamina ištisą parą, tai naudinga, pavyzdžiui, grybų auginimo įmonėms, energijos reikia ištisą parą.
Rugsėjį Energetikos ministerijos paskelbtame pranešime rašoma:
„Energetikos ministerija informuoja, kad visiems gyventojams, kurie liepos mėnesį teikė paraiškas dėl paramos saulės elektrinių įsirengimo namuose, bus skirtas numatytas finansavimas ir galima pradėti saulės elektrinės įsirengimo darbus. Šiuo metu dėl didelio paraiškų skaičiaus sudarytas pagrindinis ir rezervinis sąrašai, tačiau planuojama, kad parama bus skirta abiejuose sąrašuose esantiems gyventojams.
Liepos mėnesį priemonę administruojanti Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) sulaukė virš 17 200 prašymų. Iš jų beveik 16 900 atitiko finansavimui gauti keliamus reikalavimus. Bendra jų prašoma suma siekia beveik 46,3 mln. eurų. Teigiamai įvertintų prašymų suma viršijo kvietimui skirtą finansavimą kiek daugiau nei 16,3 mln. Eur, todėl buvo sudaryti pagrindinis ir rezervinis projektų sąrašai.
„Kol yra didelis susidomėjimas galimybe tapti gaminančiais vartotojais, finansavimą gaus visi pateikę paraišką, nepriklausomai į kurį sąrašą – pagrindinį ar rezervinį, jie pateko“, – sakė Energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė.
Artimiausiu metu, Energetikos ministerijai skyrus papildomą finansavimą minėtam kvietimui, paraiškos esančios rezerviniame sąraše galės būti perkeltos į pagrindinį sąrašą ir finansuojamos. Šiuo metu atliekami visi būtini veiksmai, kurie garantuos finansavimą visoms (ir į rezervinį sąrašą įrašytoms) paraiškoms.
APVA informavo visus gyventojus, kuriems yra rezervuotos kompensacinės išmokos saulės elektrinėms įsirengti. Taip pat informuoti tie gyventojai, kuriems nepakako Kvietimui skirtos sumos ir kurie įtraukti į rezervinį sąrašą.
Jei būtų įgyvendinti visi projektai, kurie atitiko finansavimui gauti keliamus reikalavimus, papildomai Lietuvoje būtų sukurti 143 MW saulės elektrinių pajėgumai. Didžioji dalis pareiškėjų planuoja įsirengti 10 kW elektrines. Už vieną įsirengtą saulės elektrinės kW bus išmokėta 323 eurai.
Tokia saulės elektrinių galia per metus sutaupytų 85 800 t. CO2. Daugiausiai norinčiųjų įsirengti saulės elektrines ir prisidėti prie atsinaujinančios energetikos plėtros ir švaresnės aplinkos buvo iš Vilniaus miesto, Vilniaus bei Kauno rajonų.“