Pats „Aldi“ kol kas nuo komentarų susilaiko. Delfi teiravosi, ar plėtrai tikrai pasirinkta Lietuva ir kiek parduotuvių ruošiamasi atidaryti.
„ALDI SOUTH grupė nuolat tiria skirtingų rinkų potencialą. Tačiau dėl savo korporacinės politikos mes neteikiame jokių teiginių apie galimą plėtrą už esamų rinkų ribų“, – rašoma gautame komentare.
Vis dėlto šaltinių teigimu, prekybos tinklo ketinimai rimti, ieškomas sandėlis, biuras, prekybiniai plotai.
Ką „Aldi“ duos maisto perdirbimo įmonėms nuomonės nevienareiškmiškos. Vieni tai mato kaip galimybę atverti naujas rinkas ir plėstis, kiti baiminasi konkurencijos, nes tokie tinklai paprastai remiasi patikrintais didžiaisiais užsienio gamintojais ir jų lietuviškumas būna daugiau skirtas rinkodarai.
Vietos yra
„Jei ateis „Aldi“, tai maisto pramonei nebus blogai. Turime „Lidl“ pavyzdį, kuris tvarkingiems ir stipriems gamintojams leido išplėsti pardavimus. Kai kuriems pardavimai didėjo ne tik Lietuvos rinkoje, bet per šią sistemą galėjo patekti į užsienyje dirbančius „Lidl“ ir taip augino eksportą. Kitas privalumas, jie pradėjo traukti pas save mažus įdomesnius gamintojus“, – dėsto Giedrius Bagušinskas, Lietuvos maisto produktų eksportuotojų asociacijos direktorius ir įvardina kas galėjo paskatinti Lietuvoje kurtis „Aldi“ – jie paprasčiausiai mato, kad mūsų šalies rinkoje vietos yra, nes „Lidl“ sėkmė viršijo lūkesčius. Tai reiškia, kad sąlyginai panašiam žaidėjui pas mus dar bus vietos. Be to, vietų parduotuvėms pas mus dar yra pakankamai.
„Vartotojams bus geriau, nes atsiras dar vienas konkurentas, tačiau ar kainos iš tiesų ženkliai mažės nežinia. Mums, kaip gamintojams, svarbiausia, kad naujas žaidėjas norėtų dirbti ir bendradarbiauti su vietiniais“, – prognozuoja Audrius Kantauskas, „Biovela Group“ generalinis direktorius ir sako, kad, pavyzdžiui, mėsos importas atėjus „Lidl“ išaugo.
G. Bagušinskas sako, kad mūsiškiams tai davė ir labai galingą progą plėstis. „Lidl“ pastatė parduotuves Latvijoje ir Estijoje, įsteigė logistikos sandėlį ir ten jau atvežtos ir mūsų tiekėjų ilgo galiojimo prekės. Atidaryti parduotuves šiose valstybėse sutrikdė pandemija.
„Aldi“ ir „Lidl“ pasižymi ypatingai aiškia ir griežta vadybos struktūra, ko dažnai trūksta lietuviškiems tinklams. Pleištas tarp vakarietiškų ir vietinių prekybininkų jiems atėjus tik didėtų.
Perversmo nelaukia
„Aldi“ mūsų gamintojams būtų dar vienas šansas. Jau veikiantiems tinklams spaudimas didės, nes iš jų bus atimta rinkos dalis. Ateina aiški rinkodara, aiškus formatas ir daliai žmonių tai labai patrauklu. Spėčiau, kad tai padės didinti rinką ir „Lidl“, nes jie formuos vakarietiškų tinklų mėgėjų segmentą ir vietiniai prekybininkai praras dalį pirkėjų, nes šių tinklų verslo modelis dažnai pranašesnis už mūsiškių“, – aiškina asociacijos vadovas.
A. Kantauskas sako, kad nebūtinai atėjus naujam tinklui jame bus vietos ir vietiniams. Kol kas įmonė su „Aldi“ nesiderėjo.
Perversmo rinkoje nelaukia ir ekspertai.
„Lietuvoje didesnę konkurenciją esamiems tinklams sudarytų „Biedronka“, arba daniškas „Netto“ Todėl „Aldi“ planai man kiek keisti. Jų rodikliai nelabai geri ir dabar jie sprendžia dideles ir brangias Šiaurės ir Pietų „Aldi“ apjungimo problemas. Tai plėtra tokioje rinkoje kaip mūsų jiems vargu ar reikalinga“, – analizuoja mažmeninės prekybos ekspertas Petras Čepkauskas.
Mažieji prekybininkai trauktis nežada
Mažieji prekybininkai sako, kad kiekvienas naujas žaidėjas iš jų paima rinkos dalį, tačiau katastrofos nebus.
„Lietuvos prekybininkas ir vietiniams gamintojams naujas žaidėjas vargu ar bus palankus. Kai veikti pradėjo „Lidl“ iš 1500 pagrindinių prekių lietuviškos buvo 300. Dabar šiek tiek daugiau. Tačiau pagrindiniai mėsos ir pieno produktai importiniai. „Aldi“ dirbs tuo pačiu principu ir turės didelį nelietuviškų prekių asortimentą. Be to, kiekvienas naujas žaidėjas atima dalį pirkėjų“, – dėlioja Robertas Miliauskas, „Utenos prekybos“ vadovas.
Jis pastebi, kad dabar Lietuvoje veikia apie 500 kooperacijos tinklo „Lietkoopsąjunga“, vienijančio mažus provincijos prekybos tinklus ir perdirbėjus, nariams priklausančių parduotuvių, kurios įsikūrusios didesniuose kaimuose.
„Gyventojų nedaugėja ir rinka traukiasi, o vartojimas auga nelabai sparčiai. Tą menkstančią rinką reikės dalintis. Mūsų parduotuvės išliks, nes į bažnytkaimius tinklai neina“, – dėlioja R. Miliauskas ir sako, kad tai, jog parduotuvė kaime jos nepasaugo nuo konkurencijos su didžiaisiais žaidėjais, nes žmonės mobilūs ir pagrindinius produktus įsigyja miesteliuose. Prie to mažieji prekybininkai jau prisitaikė.
Geros žinios
Tačiau P. Čepkauskas žvelgia kiek kitaip. Jis sako, kad gera žinia yra ta, kad „Aldi“ labiau priklausys nuo vietos, lietuviškų gamintojų,nei „Lidl“, todėl jiems bus daugiau galimybių keletui metų atsirasti naujoko lentynose.
„Aldi“ bandys pasirodyti vietiniu ir bus „sukalbamesnis“ nei „Lidl“. Be abejo, brangiau nei lenkiški analogiški gamintojai jie „Aldi“ neparduos. Bet, „Aldi“ pirkimo sąlygos Lenkijoje yra žymiai paprastesnės nei „Lidl“ – taigi bus kiek lengviau. Negana to, Lietuvos gamintojams bus lengviau patekti ir į „Aldi Polska“ lentynas – su savo ar jiems pagamintais prekių ženklais ir augti kartu su šiuo tinklu. Priežastys tos pačios – tinklas Lenkijoje dar nedidelis, nemažai Lietuvos gamintojų galės aprėpti jų apimtis ir konkuruoti su analogiškais lenkiškais perdirbėjais. Žinoma, nereikia turėti iliuzijų, kad „Aldi“ įsileidinės tiekėjus bet kokia kaina ir bet kokios kokybės. Kokybės kontrolė labai griežta, o kainos bus lyginamos su rinka“, – aiškina ekspertas.