Apie tai, kokie produktai pigo, kokie brango ir kodėl, kalbiname Žemės ūkio ministerijos Programinio, projektinio valdymo ir analizės skyriaus vedėją Evaldą Pranckevičių, rašoma pranešime.
Šaltinis: ŽŪIKVC; *2021m. 34 sav. palyginti su 2020m. 34 sav.
VĮ Žemės ūkio ir kaimo verslo centras (ŽŪIKVC) tradiciškai pateikė savo tyrimų rezultatus, šįsyk buvo lygintos šių ir praėjusiųjų metų 34-tų savaičių vidutinės mažmeninės pagrindinių maisto produktų kainos. Kokias tendencijas pastebite?
Pateikti duomenys rodo, kad 2021 m. 34-os savaitės vidutines kainas palyginus su 2020 m. 34 savaite, išaugo pabrangusių produktų dalis. Per metus pabrango 66 proc. (71 produktas iš 108) stebimų produktų. Vertinant brangusių ir pigusių maisto produktų skaičių 2021 m. 34 sav., palyginti su 33 sav., reikšmingų pakitimų nėra. Ekonominės klasės būtiniausių maisto produktų krepšelyje taip pat yra nustatyta daugiau per metus pabrangusių prekių negu atpigusių.
Kokie produktai labiausiai pigo, o kokie – brango?
Labiausiai (12,22 proc.) atpigo kiaulienos kumpis be kaulo (49 cnt/kg.), vištienos (5,23 proc.) ir kalakutienos (4,31 proc.) krūtinėlės bei fermentinis sūris, kuris atpigo 3,80 proc. (28 cnt/kg.). Pabrango švieži karpiai (17,64 proc.) (94 cnt/kg), geriamas pienas (12,50 proc.) (12 cnt/l), miežinės kruopos (12,12 proc.) (8 cnt/kg), ant kraiko laikomų vištų kiaušiniai (11,93 proc.) (21 cnt/10vnt.).
Kaip keitėsi daržovių kainos?
Palyginti su praėjusių metų 34 savaite, dalies daržovių kainos yra padidėjusios. Daugiausia pabrango burokėliai (134,5 proc.), mažiau – agurkai (57,4 proc.) ir kopūstai (52,7 proc.). Kai kurios daržovės atpigo: importuoti česnakai pigo 47,1 proc., obuoliai –
47 proc., lietuviškos morkos pakuotėse – 36 proc., o bulvės pakuotėse atpigo 16,3 proc.
Kodėl daržovių kainos taip kito?
Praėjusiais metais dėl COVID-19 staiga sumažėjo bulvių ir daržovių paklausa, nes visuomeninis maitinimas arba visai neveikė, arba veikė minimaliai, todėl kai kurių daržovių bei bulvių dalis derliaus liko neparduota, jį teko išdalyti labdarai arba sunaikinti. Todėl kainos prieš metus buvo mažesnės dėl produkcijos pertekliaus. Šiais metais bulvių ir daržovių derlių augintojams pavyko realizuoti, kai kurios atsargos sandėliuose baigėsi gana anksti, todėl ir kainos buvo didesnės. Ypač greitai baigėsi kopūstų atsargos, todėl jų kaina pradėjo augti jau nuo pavasario. Tačiau augintojai reaguoja į didesnę paklausą ir kopūstų plotai, kurie iki šiol Lietuvoje nuolat mažėjo, šiemet padidėjo 16 ha.
Minėjote, kad buvo tirtas ir ekonominės klasės būtiniausių maisto produktų krepšelio kainų pokytis. Per metus pabrangusių prekių yra daugiau negu atpigusių. Ką apima šis tyrimas? Kuo jis skiriasi nuo anksčiau aptarto?
ŽŪIKVC periodiškai atlieka ir ekonominės klasės būtiniausių maisto produktų kainų tyrimą. Registruojami tik 20 atrinktų būtiniausių produktų krepšelio kainų pokyčiai o vidutinė krepšelio kaina apskaičiuojama panaudojant tik 3 pigiausias kiekvieno produkto kainas, registruotas visuose tiriamuose Lietuvos miestuose (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus ir Marijampolės) esančiose UAB „Lidl Lietuva“, UAB „Norfos mažmena“, UAB „Palink“ ir UAB „Rimi Lietuva“ prekybos tinklų parduotuvėse.
Kaip kito ekonominės klasės būtiniausių maisto prekių krepšelio kainos?
Per metus padidėjo 12 produktų, sumažėjo 8 kainos (kaip minėjau, buvo ištirtos 20 produktų kainos). Lyginant su situacija prieš metus, labiausiai pabrango saulėgrąžų aliejus (29,17 proc.), ryžiai (21,43 proc.), duona(tamsi – 17,14 proc., šviesi – 13,46 proc.), geriamas pienas (9,68 proc.), kefyras (9,46 proc.), geriamas mineralinis vanduo (8,33 proc.). Kiek mažiau brango kvietiniai miltai, narvuose laikomų vištų kiaušiniai, grietinė, virta dešra bei liesa varškė.
Labiausiai atpigo fermentiniai sūriai (8,75 proc.), manų kruopos (5,26 proc.), makaronai (3,64 proc.). Kiek mažiau pigo ir virtos dešrelės, batonai, sviestas, grikių kruopos ir maistinis rapsų aliejus.
Duonos kainos pamažu kyla, ar tokios tendencijos išliks ir ateityje?
Pasaulinis kviečių derlius tiek pasaulyje, tiek ES šalyse 2021-2022 m. numatomas panašus ar net didesnis negu praėjusį sezoną. Kviečių atsargos taip pat prognozuojamos panašios kaip ir praėjusį sezoną. Tačiau rugių derliaus šį sezoną tikimasi sulaukti mažesnio, o ir jų atsargos 2021-2022 derliaus metų pabaigoje numatomos mažesnės. Derliaus prognozes tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje dar gali pakoreguoti meteorologinės sąlygos. Pasaulinės grūdų supirkimo kainos pasaulinėse grūdų biržose linkusios didėti. Visame pasaulyje kylant žaliavų, transportavimo bei energijos kainoms, jų augimas neaplenks ir Lietuvos, todėl prognozuojama, kad artimiausiu laikotarpiu mažmeninės duonos produktų kainos Lietuvoje gali padidėti.
Kas laukia mėsos produktų pirkėjų?
Kiaulių skerdenų supirkimo kainos didėja ne tik Lietuvoje, bet ir daugumoje kitų ES šalių. Mažėjant COVID-19 pandemijos ribojimams ir atsiveriant kavinėms bei apgyvendinimo įstaigoms, didėjo mėsos gaminių paklausa. Kiaulių supirkimo vidutinė kaina Lietuvoje ir toliau gali didėti, todėl prognozuojamas nedidelis kiaulienos produktų vidutinės mažmeninės kainos didėjimas.
Taip pat prognozuojama, kad dėl sumažėjusios vištienos gamybos, padidėjusių kainų kaimyninėse šalyse ir padidėjusios paklausos viešojo maitinimo įstaigose, atvėsinto viščiuko broilerio kainos Lietuvos rinkoje gali šiek tiek didėti. Tačiau, padidėjus gamybai ir stabilizuojantis kainoms kaimyninėse šalyse, gamintojo / didmeninės kainos augimas sulėtės, dėl to turėtų stabilizuotis ir mažmeninės kainos.
Ar prognozuojamas kiaušinių kainos pokytis?
Kiaušinių mažmeninės kainos šių metų antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju, sumažėjo. Tai lėmė nedidelė paklausa ir dėl sezoniškumo padidėjusi lietuviškų kiaušinių pasiūla, taip pat mažmeninės prekybos dalies sumažėjimas vidutinės mažmeninės kainos struktūroje. Prognozuojama, kad artimiausiu metu vidutinė mažmeninė L ir M kategorijų kiaušinių kaina Lietuvoje išliks panaši, tikimasi nedidelio jos mažėjimo, o ketvirčio pabaigoje, dėl sezoniškumo sumažėjus gavybai, kainos turėtų stabilizuotis.
Kokios pieno produktų kainų prognozės?
Lietuvoje žalio natūralaus riebumo pieno vidutinė supirkimo kaina iš šalies pieno gamintojų 2021 m. II ketvirtį, palyginti su I ketvirčiu, sumažėjo 2,5 proc. (iki 310,0 EUR/t), tačiau, palyginti su 2020 m. II ketvirčiu, išaugo net 19,3 proc. Stambiems Lietuvos pieno ūkiams šalyje mokėtos vidutinės žalio pieno supirkimo kainos šių metų II ketvirtį siekė 350,2 EUR/t ir jos priartėjo prie ES pieno supirkimo kainų vidurkio.
Tikėtina, kad didėjanti pieno gaminių paklausa eksporto rinkose ir dėl sezoniškumo po vasaros sezono ES mažėjanti žalio pieno pasiūla turėtų ir toliau išlaikyti pieno supirkimo kainas aukštesniame lygyje. Tačiau dar išlieka neaiškumų dėl besitęsiančios pandemijos įtakos šalių ekonomikai, valiutų kursų svyravimui, pasaulinei pieno gaminių pasiūlai ir paklausai. Tikėtina, kad dėl situacijos vidaus ir kitų šalių rinkose, kuriose stebimas pieno gaminių kainų augimas dėl išaugusių žaliavų, transportavimo ir energijos kaštų, artimuoju laikotarpiu pakilusios pieno gaminių kainos išliks stabilios su nedidele didėjimo tendencija.