Seime svarstyta, kaip pakeisti metodiką, kad būtų galima paskelbti sausrą ir palengvinti ūkininkų dalį – tai leistų nevykdyti dalies įsipareigojimų, pavyzdžiui, ekologiniams ūkiams užauginti atitinkamą derliaus kiekį.
Kitas paradoksas, kad, pavyzdžiui, miškininkai naudoja kitą metodiką nei Žemės ūkio ministerija ir miškuose jie jau skelbia aukščiausią gaisringumo lygį bei sausrą.
Feisbuko puslapis „Orai ir klimatas Lietuvoje“ sudarė metereologinės sausros žemėlapį ir paskelbė:
Štai po 20 dienų mes ir vėl pateikiame žemėlapį su drėgmės sąlygomis Lietuvoje pagal visoje Europoje (bet ne pas mus) naudojamą SPI sausrų indeksą. Vaizdas tikrai liūdnas. Situacija nuo II balandžio dešimtadienio ženkliai pablogėjo: ekstremaliai sausa šiuo metu yra daugiau nei trečdalyje Lietuvos teritorijos. Reikia gana ilgo lietingo laikotarpio, kad situacija bent truputį stabilizuotųsi.
Seime vyko diskusijos dėl sausros metodikų peržiūrėjimo, nes susidariusi kuriozinė situacija - akivaizdu kad įsivyravusi sausra, tačiau jos niekaip neįmanoma paskelbti pagal dabar galiojančius teisės aktus. Šis sprendimas turi būti priimtas politiniame lygmenyje ir ne viską lemia meteorologų žodis. Bet atrodo kad kažkoks supratimas apie orų ir klimato reikalus ateina į politikų galvas. Gaila tik kad tam prireikia sausrų, liūčių ir uraganų.
Remtasi LHMT SPI indekso skaičiavimais.
Tačiau SPI indeksas nustatomas matuojant vien tik kritulius, tačiau mokslininkai sako, kad tai tik tai vienas iš rodiklių nustatant sausrą.
„Pasaulyje yra trys pagrindiniai sausros tipai: meteorologinė, hidrologinė, žemės ūkio ir kartais pridedama sociologinė, kai pažeidžiama šalies ekonomika. Sausros dydis skaičiuojamas indeksais. Kuris indeksas geriausias nėra nutarta. Šį klausimą kelia ir pasaulio meteorologijos organizacija“, – subtilumus aiškina Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba klimatologas dr. Donatas Valiukas ir priskaičiuoja įvairių indeksų iki 500.
Ekspertas juokauja, kad pritaikius atitinkamą indeksą būtų galima sausrą skelbti praktiškai bet kada.
Standartizuotų kritulių indeksas, pagal kurį sudarytas šis žemėlapis, naudojamas nustatyti meteorologinei sausrai, tačiau Lietuvoje oficialios sausros paskelbimas siejamas su hidroterminiu koeficientu. Šis metodas tobulas ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba kartu su Žemės ūkio ministerija mėgins pakeisti skaičiavimo ir sausros nustatymo metodiką – tiriama, koks indeksas Lietuvai tinkamiausias.
„Iki šiol problema nebuvo aktuali, tačiau klimato kaita atėjo sąlyginai staiga ir reikia ieškoti naujų indeksų, kad nebūtų situacijos, kai iš tiesų yra sausa, tačiau pagal teisės aktus sausros negalime skelbti“, – sako D. Valiukas.
Tačiau ekspertas pabrėžia, kad vien šis žemėlapis dar nereiškia, jog mes galime rengti šia metodika, nes skaičiuojami tik dviejų mėnesių duomenys. Neatsakyti klausimas, ar tai teisinga.
Kada sausra gali būti skelbiama oficialiai
Lietuvoje sausra vertinama pagal Selianinovo hidroterminį koeficientą: tai kritulių kiekio ir oro temperatūros sumų santykis per 30 dienų, kai vidutinė paros oro temperatūra yra aukštesnė nei 10 laipsnių. Jeigu šis rodiklis 15–30 dienų nenutrūkstamai išsilaiko žemiau 0,5, yra pasiekiamas sausringas laikotarpis aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpiu.
Jeigu sausringas laikotarpis trunka ilgiau nei 30 dienų, konstatuojama stichinė sausra.
Vyriausybė gali skelbti ekstremalią situaciją šalyje, kai yra tam tikros sąlygos: sausra aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpiu drėgmės atsargos dirvos sluoksnyje (0÷20 cm ir 0÷100 cm) mažiau ar lygu10 ir mažiau ar lygu 60; hidroterminis koeficientas mažesnis 0,5; trukmė ilgiau kaip 1 mėnuo.
