Kur panaudoti elektrą galvoti nereikia. Ji atiteks Viliaus Kaikario, šios ir kelių kitų žemės ūkio bendrovių bei perdirbimo įmonių bendraturčiui, įmonėms. Tačiau bio energijos gamintojų bendra problema kur dėti šilumą. Net jei šalia yra miestelis, jam didesnių šilumos kiekių reikia tik šaltuoju metų laiku. Dėl to dažnai tokie projektai vargiai atsiperka, nes dalis energijos neparduodama ar efektyviai nepanaudojama.
Elektra ir šiluma bus skirta tam pačiam verslininkui priklausančioms įmonėms ir naujiems objektams, kurie jau stovi, arba bus statomi šalia. Tai pirmas iš plėtros etapų. Įsisavinus technologiją, planuojama statyti dar 3 jėgaines – tiek įmonių grupei priklauso žemės ūkio bendrovių, kuriose laikomos karvės.
Dabar visose fermose karvių apie 6 tūkst., tačiau jų skaičius bus didinamas iki 11 tūkst. Į jėgainę investuota beveik 5 mln. eurų. ES parama virš 2 mln. eurų. „Tai biodujų gamybos fabrikas, kuris gamins šilumą ir elektrą. Šiluma bus skirta iš dalies pačios elektrinės reikmėms, apie 0,5 MW planuojama nukreipti į paukščių skerdyklą, kuri pradės veikti liepą. Be to, šalia bus statoma daugiau pramoninių objektų. Visą šilumą sunaudosime patys“, – planais dalinasi V. Kaikaris ir užsimena, kad viena iš idėjų – prieskoninių augalų auginimo šiltnamiai.
Verslininkas aiškina ir pačią energijos gamybos technologiją. Srutos iš fermų vamzdžiais pateks į jėgainės rezervuarus ir 38 laipsnių temperatūroje gyvenantys mikrobai gamins dujas – metaną. Dujos tiekiamos į variklį (tokie pat naudojami laivuose), kuris ir gamina elektrą. Jei dujų per daug, tenka užkurti fakelą ir perteklių paprasčiausiai sudeginti.
Šiluma srutų rezervuaruose kontroliuojama pusės laipsnio tikslumu. Nesvarbu žiemą ar vasarą.
„Perteklinės šilumos yra tiek, kad šalia bus galima pastatyti dviejų hektarų šiltnamius, kurie veiks ištisus metus. Papildomai į čia perdirbimui bus pilamos iš „Žagarės pieninės“ organinės atliekos. Energija bus gaminama nenaudojant nė vieno hektaro žemės“, – dėsto V. Kaikaris.
Pavyzdžiui, prie kiaulių fermų esančioms jėgainėms papildomai reikia kukurūzų ar kitų priedų.
Biojėgainės širdis – 20 cilindrų variklis, kuris naudojamas laivuose. Toks variklis nesustodamas dirba 10 metų ir tada kapitaliai remontuojamas. Vien tepalo jam reikia 400 litrų ir keičiamas kas 2–3 tūkst. motovalandų. Konteineris, kuriame stovi variklis su papildoma įranga sveria 32 tonas.