„Žmonės už tuos pinigus pirko keturračius ir naujus automobilius. Užteko įsigyti patentą, kad būsi pavežėjais ir gavai iki 19 tūkst. eurų, už kuriuos galėjai įsigyti naują ar naudotą automobilį. Dabar kaimuose pas mus masiškai ūkininkai važinėja su naujais automobiliais, nors taksistais būti jie net neplanuoja. Milijonai buvo ištaškyti. Tiesiog taip perkami rinkėjai, nors ekonominių rezultatų jokių nesiekiame“, – piktinasi Saulius Daniulis, Lietuvos ekologiškų ūkių asociacijos vadovas.
Albertas Gapšys, Ekonomikos ir kaimo vystymo instituto skyriaus vadovas sako, kad tokios paramos, kaip ir lėšos dėl pandemijos, už kurias pirko prabangius automobilius, parodo, kad tie, kurie nustato paramos rūšis ir reikalavimus neįvertina tikros situacijos kaime.
„Kaime darbo rinkos praktiškai neliko. Pavyzdžiui, šiemet paaiškėjo, kad nėra kam rinkti uogas. Pagalbos reikia ne kuriant darbo vietas, o automatizuojant procesus“, – aiškina A. Gapšys.
Priešrinkiminis palikimas
Ši parama buvo sukurta žemės ūkio ministru būnant Giedriui Surpliui, vėliau, artėjant rinkimams, tuometinis ministras Andrius Palionis ją padidino. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) pripažįsta, kad pinigai praktiškai buvo „ištaškyti“, nes artėjo rinkimai ir sako, kad neketina skirti lėšų ir neplanuoja priimti paraiškų paramai ekonominės veiklos pradžiai kaime. Pagal ankstesnės Vyriausybės patvirtintas veiklos srities „Paramos ekonominės veiklos pradžiai“ paramos taisykles buvo surinkta paraiškų didesnei sumai, negu buvo numatyta lėšų, o šios paramos tikslingumas sukėlė abejonių.
Naujajai ŽŪM vadovybei teko priimti sprendimą ir skirti daugiau nei 13 mln. eurų iš pereinamojo laikotarpio (t.y. 2021-2022 m. kaimo plėtros biudžeto) finansuoti jau surinktus ir patvirtintus verslo pradžios projektus. Dėl to atitinkamai priimtas sprendimas sumažinti paramą ir verslo plėtrai – t.y. kaimiškose vietovėse jau veikiantiems verslams.
Dėl tokių ankstesnės Vyriausybės sprendimų iš pereinamojo laikotarpio (2021 – 2022 m.) lėšų paraiškos pagal šią veiklą nebebus renkamos ir didžioji dalis ne žemės ūkio verslo lėšų bus skiriama kitai paramos sričiai, t.y. veiklai „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, kur paramos lėšos panaudojamos tikslingiau.
Žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko teigimu, ankstesnės kadencijos parama pagal veiklos sritį „Parama ekonominės veiklos pradžiai“ labiau priminė priešrinkimines ankstesnės Vyriausybės pinigų dalybas nei paramą realią vertę ir darbo vietas kaime kuriantiems ūkininkams.
Pinigai be įsipareigojimų
„Pagal šią priemonę parama buvo dalinama be jokių įsipareigojimų kaimo gyventojams ir naujai įsteigtoms įmonėms, kurios esą kaime turėjo įkurti ne žemės ūkio veiklą. Kilo daug įtarimų dėl sukurtų dirbtinių sąlygų paramai gauti, o žmonės už paramą, kuri galėjo siekti 19 tūkst. eurų, jeigu sukuriama viena darbo vieta, pirkosi automobilius (buvo leidžiama įsigyti ir naudotus), keturračius, tačiau neįsipareigojo neva sukurto verslo išlaikyti.
Tai buvo neatsakingas žingsnis, ypač įvertinant pandemijos poveikį realiai veiklą kaime vykdantiems žmonėms, kuriems tos paramos iš tiesų reikėjo. Tos lėšos verčiau būtų nukreiptos jauniesiems ir smulkiesiems ūkininkams – labiausiai pažeidžiamai kaimo bendruomenės daliai. Todėl pereinamojo laikotarpio lėšas perkėlėme į kitą sritį – žemės ūkį“, – sako K. Navickas. Svarbu pažymėti, kad žemės ūkis susiduria ne tik su pandemijos pasekmėmis, bet ir su „Žaliojo kurso“ iššūkiais.
Tačiau tuometinis žemės ūkio ministras Giedrius Surplys sako, kad jo kelias buvo teisingas: „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ modeliai, taip vadinami „16-ukai“ ir „40-ukai“, buvo sukurti atsižvelgiant į kaimo bendruomenės nusiskundimus dėl galimybės gauti ES paramą biurokratizmo. Tai, kad žmonės galėjo greitai ir paprastai gauti ES paramą nedidelio verslo pradžiai kaime, paskatino ne vieno novatoriško verslo gimimą.
Tai, kad tarp daugybės gerų projektų radosi vienas kitas sukčiavimo atvejis, yra kontrolės spragų pavyzdys. Dėl to nereikėtų žlugdyti programų, kūrusių darbo vietas ir išlaikiusių žmones, ypač jaunimą, kaime.
Dabartinio ministro, kuris pats dirbo XVII Vyriausybėje, kaltinimus dėl priešrinkiminių pinigų dalybų vertinu kaip pigų politikavimą."
47 milijonai
Parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama ekonominės veiklos pradžiai“, pasak ŽŪM, ypač suaktyvėjo 2019 metais, po to, kai 2018 metų pabaigoje tuometinis Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys pasirašė įsakymą, gerokai supaprastinantį šios paramos gavimo sąlygas. Jį 2019 metais pakeitęs ministras Andrius Palionis padvigubino paramos sumą, kuri galėjo siekti beveik 38 tūkst. eurų vienam paramos gavėjui, jeigu sukuriami du etatai.
Iš viso 2019 – 2020 metais daugiau nei 1700 paramos paramos gavėjų suteikta per 47 mln. eurų paramos. Iš jų apie 20 mln. eurų verslo kūrimui kaimiškose vietovėse paremti pernai skirta iš valstybės biudžeto numatant lėšas pandemijos poveikį patyrusiems sektoriams. Tai daugiau negu prasidėjus pandemijai iš valstybės biudžeto skirta paramai smulkiesiems ūkininkams (10 mln. eurų) ar jaunųjų ūkininkų įsikūrimui (8 mln. eurų).
Nacionalinė mokėjimų agentūra (NMA), nustatė pažeidimų ir sankcijų pritaikė 77 projektuose. Dar 19 sutarčių, kurių vertė – apie 380 tūkst. eurų, buvo nutraukta. Tikimasi, kad NMA atidžiai vertins ir likusius projektus.