Tačiau tai ne vienintelės bėdos, kamuojančios ūkininkus.
„Dar turime daug nešienautų pievų, kurias reiks nušienauti, kad šieno užtektų prieaugliui ir žiemai“, – sako Artūras Plenaitis, ūkininkas, turintis sutvarkyti 600 hektarų ir pašerti pora šimtų laikomų galvijų, praneša LNK žinios.
Artūras sako, kad tokie orai atsilieps pieno kokybei, kuri priklauso būtent nuo pašaro. Tačiau su Dievu sutarties nesudarysi. Ūkininkui teko laukti, kol balos ir dirvos išdžius, nes traktorius klimpdavo ir dirbti buvo neįmanoma.
„Dvi dienas karvės stovėjo baloje ir jas teko ginti į tas pievas, kuriose ganyti neplanavo, negalėjome bandai atvežti vandens“, – dėlioja A. Plenaitis.
Pieno gamintojų asociacijos duomenimis, padėtis labai nevienoda. Jei Kauno raj. laukai skęsta vandenyje, tai Skuode pievos išdegė.
Todėl su kiekviena diena prastėja pašaro kokybė ir norint ją išlaikyti teks pirkti brangius papildus, kurie brango kur kas daugiau nei pats pienas.
Tačiau ne tik saulė ir lietus kamuoja žemdirbius. Pavyzdžiui, varnėnai pradėjo kapoti šienainio rulonus. Viename Dotnuvos ūkyje sparnuočiai sugadino šimtą rulonų.
„Nukentėjo ūkis, auginantis virš tūkstančio avių. Jam pašaro reikia labai daug ir šie nuostoliai dideli“, – aiškina Gintarė Kisielienė, Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovė.
A. Plenaitis prognozuoja, kad šiemet pieno bus kur kas mažiau nei pernai, nes su gamta nepakovosi.
Tačiau vartotojams blogos žinios tuo nesibaigia. Jei pieno ir nepritruks, jis brangs.
„Birželio pabaigoje paprastai pienas pigdavo, tačiau dabar taip nenutiko“, – sako Petras Čepkauskas, „Pricer LT“ bendraturtis.
„Brangstančios trąšos, energetiniai ištekliai didina savikainą tiek mums, tiek žemdirbiams“, – tikina Egidijus Simonas, „Pieno centro“ vadovas.
Kainų ekspertai tikina, kad dėl brangstančio pieno kalta vis mažėjanti pieno gamyba ir jis jau tampa vienu brangiausių ES. Per paskutinius kelis metus primilžiai krito maždaug 100 tūkst. litrų per metus.
