Dauguma reikalingas priemones bent jau sėjos pradžiai supirkę ir viliasi, kad prekybos trikdžiai, kurie yra dabar, bus išspręsti. Derliaus prognozės geros – žiemkenčiai peržiemojo gerai. Tačiau neramina perdirbėjų kalbos, jog supirkimo kainos kris. Ūkininkų nedžiugina ir statistika, nes ši liga pavojingesnė vyresniems žmonėms, o 88 proc. valdų valdytojų yra virš 40 metų.
„Nežinomybė neramina, tačiau galima pasidžiaugti Lietuvos žmonių pilietiškumu ir tai, kad karantino dauguma laikosi. Kalbant apie ūkius, mažesnė vidutinių ir šeimos ūkių rizika, nes jie nesamdo žmonių. Didesni jau skundžiasi, jog bijo likti be darbininkų. Tai gali būti siauras butelio kakliukas, kuris sustabdys veiklą. Tuo labiau, kad neramina žinia, jog vien dėl karantino 30 tūkst. žmonių jau gavo nedarbingumą“, – apie baimes kalba Vytautas Buivydas, Lietuvos jaunųjų ūkininkų sąjungos pirmininkas ir pabrėžia, kad jau ir be viruso per 10 metų nuo 2008 m. kai buvo 351 751 žemdirbių iki 2019 m. liko 156 576. Netekome virš 50 proc., ūkininkaujančių.
Kitas aspektas – nėra kur gauti apsaugos priemonių sau ir darbininkams. Žemdirbiai jau juokauja, kad galbūt jau laikas pradėti gaminti naktinę degtinę. Tik dezinfekcijos tikslais. Ūkininkauti sėdint užsidarius namie neišeis. Gyvulius reikia šerti, atvežti pašarus, važiuoti dirbti į laukus, parduoti produkciją.
„Problemų, kad žmonės staiga nustotų eitų į darbą neturime. Patys paprašėme kelių darbuotojų, kurių artimieji grįžo iš užsienio, karantinuotis. Pakeitėme darbo pobūdį – kas gali dirba nuotoliniu būdu, nebesisveikinam paduodami ranką, į patalpas neįleidžiami vairuotojai, kurie pasiima pieną ar atveža produktus“, – kaip gyvena pasakoja Petras Puskunigis, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas, vienos iš didžiausių karvių fermų Lietuvoje vadovas.
Jis neslepia baimės, kad jei žmonės pradės sirgti sulauks bėdų. Fermos uždaryti karantinui negali. Karves būtina prižiūrėti.
Kokios bus kainos spėlioti nesiima niekas.
„Sustojo technikos remontas, sunkiau įsigyti atsarginių dalių. Nors parduotuvės dar nedirba, problemos bus išspręstos“, – viliasi V. Buivydas.
V. Buivydas kol kas nelinkęs labai džiaugtis ir tuo, kad labai daug ūkininkų prieš mėnesį, kai grūdų kainos buvo pašokę, spėjo pasirašyti išankstinio derliaus pardavimo sutartis. Jei bus pripažintas force majeure, jos gali būti atšauktos.
„Su realizacija kol kas sunkumų nėra, tik baisu, kad, kaip paprastai kriziniais laikotarpiais, neatsirastų piktnaudžiavimų. Jau girdime, kad pieno kainos gali kristi, kai kuriems ūkiams ji gali mažėti iki 3 centų už kilogramą, nors priežasčių niekas neaiškina. Mūsų bendrovė tokių perspejimų dar negavo. Jautienos ir veršelių supirkimo kainos krito jau anksčiau, be to veršelių niekas neperka“, – pripažįsta P. Puskunigis.
Jis sako, kad kol kas drastiškų pokyčių versle nėra, tačiau dar ne pikas ir kaip bus jei liga dar daugiau išplis spėlioti nesiima.