Problema su šiuo preparatu yra, tačiau ji kyla ne Europoje.
„Aš esu agronomas. Žinote, ko niekas nepasako, kai kalba apie glifosatus? Europoje šis preparatas nenaudojamas purškiant pasėlius. Tai draudžiama, ir kurie taip elgiasi, yra nusikaltėliai. Preparatais apdorojamas pūdymas. Problema kyla Jungtinėse Amerikos Valstijose, Brazilijoje, kur auginami genetiškai modifikuoti augalai (GMO), kurie nereaguoja į šią augalų apsaugos priemonę ir glifosatą galima pilti tiesiai ant augalo. Tačiau niekas nekalba apie bėdą – į Europą įvežami iš šių augalų pagaminti pašarai“, – specifinius niuansus aiškina R. Karbauskis.
Jis sako, kad didžioji žala europiečiams ir lietuviams padaroma ne purškiant laukus, o tada, kai parduodama mėsa, užauginta šeriant gyvulius šiais pašarais.
„Reikia kalbėti apie tai, kad ES turi uždrausti pašarus, pagamintus iš genetiškai modifikuotų augalų (GMO), kuriuos auginant naudojamos priemonės su glifosatais. Tačiau mūsų politikai elgiasi kitaip. Jie tiesiog nori drausti naudoti glifosatą, bet jo nė vienas ūkininkas ant kviečio ar rapso tiesiai nepila, nes augalas paprasčiausiai žūtų. Lietuvoje ir Europoje genetiškai modifikuoti augalai draudžiami. Ta problema slepiami ir dabar Lietuvoje pagaminti kiaušiniai tai genetiškai modifikuotos bombos, nes paukščiai maitinami „Raundap“ užkrėstais pašarais “, – analizuoja verslininkas ir sako, kad genetiškai nemodifikuotos sojos ar kukurūzų praktiškai neįmanoma gauti, nes tradiciniu būdų jų jau nebeapsimoka auginti.
R. Karbauskis sako, kad skaudu girdėti priekaištus ūkininkams, kurie kaltinami, kad kenkia gamtai, tačiau niekas nekalba, kad mes patys mielai naudojama pašarus, kuriems gaminti glifosato, skaičiuojant vienam hektarui, panaudota dešimtis kartų daugiau nei pas mus. Pasak politiko, tą pripažinti daugeliui tiesiog nenaudinga, nes uždraudus šių pašarų importą, jų imtų trūkti.
„Kaip galima kalbėti apie ekologinį ūkininkavimą, kai leidžiama įvežti tokius produktus. Mes tyliai nuodijame savo žmones ir pliurpiame apie ekologišką ūkininkavimą. To negalime pakeisti. Tačiau apie pašarų importo draudimą niekas net nekalba, o mūsų politikai nusprendė tiesiog uždrausti šio preparato vartojimą. Tačiau dėl to niekas nepasikeis, nes didžioji žala ateina ne iš augalininkystės, o iš gyvulininkystės“, – sako R. Karbauskis ir siūlo paieškoti kad ir tų pačių kiaušinių, kurie pažymėti „be GMO“. Jie brangesnis, nes pašarais be glifosatų brangūs ir jų sunku gauti.
Politikas sako, jog jam tiesiog juokinga klausytis pasiūlymų drausti šiuos preparatus su viltimi, kad taip problema bus išspręsta.
Glifosatai
Austrija, pirmoji iš Europos Sąjungos (ES) narių, jau šių metų liepos 2 d. pritarė įstatymo projektui, kuriuo šioje šalyje uždraudžiama naudoti glifosatą. Europos Komisija (EK), įtikinusi visas ES nares, 2017 metų rudenį priėmė sprendimą glifosato naudojimą ES bendrijoje nutraukti nuo 2022 – ųjų pabaigos. Šiam sprendimui pritarė ir Lietuva.
EK leido valstybėms narėms pačioms nuspręsti, ar jos nori glifosato naudojimą apriboti vidaus rinkoje anksčiau. Tuo pasinaudojo Seimo narys Linas Balsys ir įregistravo Augalų apsaugos įstatymo pataisas, kuriomis siūloma jau kitais metais uždrausti Lietuvos teritorijoje naudoti prieštaringai vertinamą herbicidą – glifosatą.
Tai, jog pašarai yra rimta problema pripažįsta ir šių augalų apsaugos priemonių draudimą palaikantis Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) tarybos narys, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) pirmininkas Saulius Daniulis:
„Deja, mes vartojame GMO produktus, kurie auginant buvo purškiame glifosatu. Pašarais šeriame galvijus, po to vartojame pieną, valgome mėsą. Taigi dar reikėtų pasverti, iš kur gauname daugiau žalos – ar iš augalininkystės, ar per maistą. Juk paradoksalu, kad mes eksportuojame Lietuvoje užaugintus žirnius bei pupas, o po to perkame blogiausios kokybės pašarus“.