Mūsų šalis 2015-2020 m. finansiniu laikotarpiu susietajai paramai kasmet galėjo skirti 15 proc., t. y. didžiausią leistiną tiesioginių išmokų (TI) voko dalį. Iš jų ne mažiau kaip 2 proc. punktai turėjo būti skirti išmokoms už baltyminius augalus. Du trečdaliai susietosios paramos sumos –10,4 proc. punktai – skirti gyvulininkystės krypties ūkiams remti.
Lietuvoje susietosiomis TI iš viso remiama dvylika augalininkystės ir gyvulininkystės sektorių krypčių: baltyminių augalų, lauko daržovių, uždaro grunto daržovių, vaisių ir uogų, cukrinių runkelių, sėklinių bulvių, sertifikuota sėkla apsėtų javų auginimas bei pieninių karvių, pieninių veislių bulių, pieninių ožkų, mėsinių galvijų ir mėsinių avių auginimas.
Pereinamuoju 2021-2022 m. finansiniu laikotarpiu Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) nusprendė nekeisti susietąja parama remtinų ūkininkavimo krypčių ir jų finansavimo proporcijų. Šis sprendimas priimtas konsultuojantis su mokslininkais ir socialiniais partneriais bei atsižvelgus į reikalavimus dėl Europos Sąjungos paramos pagrindimo.
Tačiau susietosios paramos schema vis dėlto neišvengė finansinių korekcijų, nes pagal ES reglamentus nuo 2021 metų turi būti laikomasi nustatytų kiekybinių apribojimų. Tai reiškia, kad sektoriams, kuriuose 2019 metais deklaruotas gyvulių skaičius ar pasėlių plotas viršijo Europos Komisijos (EK) patvirtintus referencinius (2009-2013 m.) dydžius, už 2021 deklaravimo metus skiriama susietoji parama negali būti didesnė už skirtą 2020 metais.
Kasmet didėjant TI finansiniams vokams, proporcingai didėja ir lėšos susietajai paramai (žr. lentelę). Tačiau Lietuvai tai reiškia, kad mokant susietąją paramą už 2021 metais deklaruotus pasėlius ir gyvulius, nebus galima išmokėti didesnės nei 2020 metais susietosios paramos net šešioms ūkininkavimo kryptims (už baltyminių augalų, pieninių veislių bulių, mėsinių galvijų, mėsinių avių, pieninių ožkų, sertifikuota sėkla apsėtų javų auginimą), nes nustatytas šių sektorių kiekybinis augimas. Dėl to 2021 m. susidarė 4,17 mln. Eur suma, kurios nebegalima toliau skirti šiems sektoriams.
ŽŪM, reaguodama į EK reikalavimą atlikti privalomas finansines korekcijas, stengėsi nemažinti ir išlaikyti susietajai paramai 2021 metams skirtus 15 proc. tiesioginių išmokų. Tam atliktas ir paramą gaunančių sektorių vertinimas. Atsižvelgiant į griežtus EK reikalavimus skiriant papildomas lėšas sektoriams, pagrįstas ir EK notifikuotas nepanaudotų lėšų perskirstymas pienininkystės ir vaisių bei uogų sektoriams. Juose per pastaruosius penkerius metus mažėjo tiek karvių skaičius, tiek vaisių ir uogų plotai, jų ekonominė situacija taip pat buvo sunki. Dauguma minėtųjų ūkininkavimo krypčių ūkių yra gana smulkūs, todėl be paramos dirba nuostolingai.
Atsižvelgiant į sektoriaus mastą, sumažėjimo lygį ir sukuriamą pridėtinę vertę, 2021 m. iš 4,17 mln. Eur pienininkystės sektoriui papildomai atiteks 3,83 mln. Eur, o vaisių ir uogų sektoriui – 0,34 mln. Eur. Preliminariais vertinimais, išmokos dydis už vaisių ir uogų hektarą ar laikomą pieninės veislės karvę padidės apie 20 proc. (pasibaigus deklaravimo laikotarpiui bus galima tiksliai įvertinti išmokos dydį). Tikimasi, kad tai bus reikšminga parama pieno ūkiams bei vaisių ir uogų augintojams.