Rugpjūčio 7 d. UAB „Idavang“ priklausančioje kiaulių fermoje, kurioje buvo laikoma apie 19,5 tūkst. kiaulių aptiktas ligos židinys. Visi gyvūnai sunaikinti.
Konkurencijos taryba rugpjūčio pabaigoje gavo „Asgaard“ prašymą įsigyti 50 proc. šių metų balandį įsteigtos bendrovės „Farmers Circle“ akcijų ir kartu su „Idavang“ įgyti bendrą įmonės kontrolę.
„Farmers Circle“ šiuo metu ūkinės veiklos dar nevykdo, tačiau planuoja užsiimti ekologiniu ūkininkavimu: galvijų ir avių, daržovių, vaisių, rūšinių produktų auginimu ir pardavimu.
DELFI susisiekus su „Idavang“ generaliniu direktoriumi Lietuvoje Sauliumi Leonavičiumi, pastarasis
teigė, kad sprendimą steigti ekologinį galvijų ūkį paskatino didėjantis ekologinių produktų poreikis.
„Ekologiniame ūkyje matome ateitį ir manome, kad tokia veikla yra perspektyvi. Šio ūkio konceptas yra toks, kad mėsos produktai greičiausiu keliu turėtų pasiekti restoranus. Orientuosimės į vidaus rinką“,– teigė „Idavang“ atstovas.
Kiaulių neaugins
Kol nėra gautas Konkurencijos tarybos leidimas pradėti vykdyti veiklą, plačiau apie planuojamą ūkį S. Leonavičius pakomentuoti negalėjo, tačiau patikino, kad ekologiniame ūkyje kiaulės nebus auginamos.
„Ne, kiaulienos mes neteiksime. Dabar mūsų planuose pagrinde yra jaučiai. Šiuo metu laukiame tarybos sprendimo ir kai jį gausime, tada vaizdas turėtų būti šiek tiek aiškesnis ir bus galima šnekėti“, – sakė „Idavang“ generalinis direktorius.
VĮ „Ekoagro“ kokybės vadovas Tomas Demikis sako, kad vieni paprasčiausių paaiškinimų, kodėl Danijos bendrovė nusprendė vykdyti ekologinę veiklą Lietuvoje, yra pigesnė darbo jėga ir ištikusi kiaulių maro epidemija.
„Galbūt jiems apsispręsti padėjo įvykusi nelaimė dėl kiaulių maro, todėl dabar nusprendė rinktis kitą kelią. Taip pat pas mus darbo jėga pigesnė, tik reikia apmokyti vietinius“, – sako kokybės vadovas.
Ar užteks patirties?
Pasak T. Demikio, naujai ekologinį ūkininkavimą steigiančioms bendrovėms dažnai pritrūksta patirties.
„Ekologinės mėsos poreikis tik didėja, dėl to viskas gerai, tačiau nežinau, ar jie turi pakankamai patirties. Jei jiems užteks žinių persikvalifikuoti į ekologinį ūkį, tada puiku, bet yra daug niuansų, tai ir įsigyjamų gyvūnų ribojimas, ir specialus gydymas, laikymo patalpos, pašarų bazė“, – sakė specialistas.
Paprašytas įvertinti galimas rizikas, T. Demikis teigė, kad tai yra pakankamai sudėtinga, nes iki šiol „Ekoagro“ su „Idavang“ neturėjo jokių reikalų.
„Kol kas jokių kreipimųsi ir pageidavimų iš šios įmonės nesame sulaukę ir apskritai niekada neturėjome reikalų su jais, todėl vertinti jų negalime. Bet paprastai, kai imamasi tokio verslo, investuojami dideli pinigai, todėl į tai yra žiūrima pakankamai rimtai“, – aiškino „Ekoagro“ atstovas.
Pasiteiravus, ar Danijos bendrovė gali tikėtis išmokų ir kompensacijų naujam ūkiui, T. Demikis sakė, kad tokia praktika Lietuvoje nebėra taikoma.
„Paramos šiai dienai ekologinei gamybai nėra jokios. Nuo 2016 metų naujoms paraiškoms, pradėti ir vystyti ekologinį ūkį, nėra taikomos jokios išmokos“, – teigė specialistas.