Vien kompleksuose dirba 1300 žmonių. Vidutinis atlyginimas „į rankas" apie tūkstantis eurų.
„Sugrįžome į šitą salę po pauzės. Buvome 2021 m. rugsėjį kai smarkiai pakilo grūdų kaina ir savikaina išaugo. Šiandien žaliavų kainos kyla toliau ir grūdų tona siekia 300 eurų, o tai viena didžiausių sudedamųjų savikainoje. Ūkiai, kurie gaudavo elektros sąskaitą 2 tūkst. eurų, dabar gavo 80 tūkst. eurų ir „prisėdo“. Kiaulininkystė bendroje žemės ūkio vertėje apie 5 proc., tarčiau kiauliena apsirūpiname tik 50 proc. Ūkiams sudėtinga išgyventi. Kreipėmės pagalbos į valdžią, tačiau laikas eina, o rezultatų nematome“, – aiškina Algis Baravykas, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius ir sako, kad susitikinėjant su žemės ūkio ministru kiekvieną kartą kalba tarsi prasideda iš naujo.
Pasak direktoriaus kiaulininkystė nelaikoma normaliu verslu, nors kiaulės auginimo ciklas 10 mėnesių ir palaipsniui nutraukti veiklos neįmanoma. Tai būtų griūtis.
„Matydami, kad neprisišaukiame Žemės ūkio ministerijos dėmesio, praeitą savaitę kreipėmės tiesiai į Vyriausybę ir prašome pagalbos, nes mums ateina pabaiga. Paskolų limitai išnaudoti ir iki sezoninio kainų kilimo, kuris galbūt palengvins padėtį, reikia tiesiog išgyventi. Per savaitę prarandame po milijoną eurų. Parduodant kiaulę prarandame 60 eurų. Pernai metų praradimai 15 milijonų eurų“, – dėsto A. Baravykas ir piktinasi, kad vietoj 15 mln. žemės ūkio ministerija prašo skirti tik 3,2 mln. eurų paramą.
Jonas Žultauskas, asociacijos tarybos narys sako, kad trūksta ilgalaikės veiklos plano, kaip bus elgiamasi, ar šis sektorius išvis reikalingas. Asociacija operuoja vienais skaičiais, ministerija kitais. Padėtis įtempta, nes prisidėjo ir energetiniai kaštai, kurie išaugo keletą kartų, o mūsų supirkimo kaina 82 ct. už kilogramą, nes ES 30 proc. kiaulienos perteklius, todėl tikėtis didesnio kainų kilimo, kuris padengtų nuostolius, neverta. Šie metai iššūkiai visos ES kiaulių augintojams.
„Turėtų būti Vyriausybės noras padėti“, – konstatuoja J. Žultauskas.
Kęstutis Vaicekauskas sako, kad kol kas džiugina vienas dalykas – statoma tvora su Baltarusija, kuri apsaugos nuo Afrikinio kiaulių maro protrūkio, tačiau kiti aspektai nedžiugina.
„Išsiaiškinome, kad praktiškai visos ES šalys turi rėmimo programas, skirtas kiaulininkystės sektoriui. Kitas dalykas – jie turi savo rinkos apsaugos sistemas ir mūsų produktams patekti į jų rinkas praktiškai neįmanoma. Mes sukūrėme 7 metų programą, kad galėtume gaminti išskirtinius produktus. EK tai remia ir galėtume gauti paramą kiekvienai išaugintai kiaulei - taip apsaugotume rinką. Mūsų siekis, kad Lietuva pati užsiaugintų tiek kiaulienos, kiek reikia“, – dėsto asociacijos tarybos narys Kęstutis Vaicekauskas ir pabrėžia, kad grūdų turi, auginti moka ir reikia tik plėsti gamybą. Tai atitinka žaliąjį kursą, tačiau nuo pernai metų pradžios valdžios prioritetai pasikeitė.
Ūkininkas Ričardas Valiulis iš Rokiškio raj. turi skerdyklą, parduotuvę augina grūdus ir pirko kiaulių kompleksą, kad būtų pilnas auginimo ir pardavimo kompleksas. Laiko 6500 šnipuotųjų.
„Parduodant kiaulę reikia pridėti 50-60 eurų. Nebeišgyvensime, teks naikinti kompleksą. Tikimės, kad mus išgirs Vyriausybė“, – sako R. Valiulis.
Jis sako, kad per mėnesį praranda 50 tūkst. eurų, o visa parama iki šiol tai gruodį išmokėti 60 tūkst. eurų.