Kokią pagalbą ŽŪM yra numačiusi kiaulininkystės sektoriui trečiadienį diskutuojama Seimo Kaimo reikalų komitete (KRK).
Anot žemės ūkio viceministro Pauliaus Astrausko, ministerija gyvulių augintojams turi gerų žinių, kadangi Europos Komisijos (EK) krizių rezerve Lietuvai skirta tam tikra pinigų suma. ŽŪM šiuo metu vertina, ar jos parengtas paramos sektoriui projektas atitinka Europos Sąjungos rezervų panaudojimo taisykles – jei atitiks, pasak viceministro, jo nereikės derinti su EK ir tai paspartins paramos išmokėjimą.
„Šiandien laukiame, kada bus atsiųstos pagrindinės oficialios taisyklės, kaip galima panaudoti tas rezervo lėšas. Vertinsime mūsų turimą projekto atitiktį toms taisyklėms ir ar turime galimybę išmokėti tas lėšas žymiai greičiau, nederinant su EK. Tai būtų vienas iš tokių greičiausių sprendimų, kurie leistų išmokėti tas suplanuotas lėšas paramos gavėjams“, – komitete kalbėjo P. Astrauskas.
Anot viceministro, pirmoji parama turėtų būti patvirtinta balandį.
Pagal ją ūkininkai galės gauti lengvatines paskolas iš Krizių rezervo fondo, sudarysiančio 25 mln. eurų.
Dar, P. Astrausko teigimu, EK pritarė galimybėms kiaulieną saugoti, kad privatūs verslai galėtų sandėliuoti tam tikrą kiaulienos kiekį ir už tai gauti kompensacijas, kuriomis būtų padengiamos saugojimo išlaidos.
ŽŪM iki birželio taip pat ketina įsteigti specialų rizikos valdymo fondą, kurio lėšos būtų naudojamos ištikus krizėms ateityje.
„Kalbame apie rizikos valdymo fondus, kuriuos planuojame paleisti iki birželio, kad pasitaisius situacijai rinkoje ir kiaulienos sektoriui atsigaunant, galėtume planuoti naują rizikos fondą su valstybės pagalba ir ištikus trumpalaikiams kriziniams momentams būtų galima kompensuoti patirtus nuostolius to fondo sąskaita“, – aiškino P. Astrauskas.
Vis tik Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos prezidentas Algis Baravykas kalbėjo, kad augintojų padėtis „dramatiška“ jau nuo anų metų rudens pradžios ir ŽŪM pagalba sektoriui smarkiai vėluoja.
„Kreipėmės ne prieš mėnesį, o rugsėjį ir informavome, kad situacija dramatiška. Parašėme, kokios prognozės, po to keletą kartų rašėme. Praėjo pusė metų. Per tą laiką pasikeitė viceministras, kilo karas, atsirado daugybė naujų dalykų, bet situacija nesisprendžia“, – komiteto nariams kalbėjo A. Baravykas.
„Ir parama, apie kurią čia kalba, galbūt (...), jei EK leis lengvesnį kažkokį variantą, tada dar pasieks po mėnesio, o jeigu sunkesnis variantas – po dviejų mėnesių“, – pabrėžė ūkininkas.
A. Baravykas dar abejojo, ar ministerijos numatomi rizikos fondai būtų veiksminga priemonė, taip pat kritikavo pasiūlymą mėsą saugoti privačiai, esą tam Lietuvoje nėra galimybių.
„Esame skeptiški, jie dar niekur neveikia, esame svarstę ir KRK, tai labai abejotina priemonė, kada visi susideda kažkokias lėšas ir jas paskui vėliau dalinasi“, – teigė A. Baravykas.
„Privatus mėsos saugojimas Lietuvoje neveikia, neturime laivų, kuriuos atkraunam į Azijos rinkas, didelių šaldytuvų. Šita schema yra ne Lietuvai, o toms šalims, kurios turi per daug kiaulienos, turi išsikovoję rinkas“, – kitą ŽŪM iniciatyvą vertino jis.
Pagrindine kiaulių augintojus kamuojančia problema A. Baravykas įvardijo kylančias grūdų kainas ir jų trūkumą rinkoje. Jo teigimu, Lietuva iš pagaminamų grūdų viduje suvartoja apie šeštadalį, o likusius eksportuoja, tačiau nutrūkus pašarams reikalingų grūdų tiekimui iš Ukrainos, ūkininkai nebeišgali įsigyti Lietuvoje pagaminamų grūdų.
„Lietuvoje užsiauginame 6-7 mln. tonų ir patys sunaudojam milijoną. Bet atsitiko taip, kad užsidarius Ukrainai ir sustojus uostams, iš kurių vežta į Europą, grūdai pradėti siurbti iš Lietuvos. Mes, neturėdami pinigų, negalim tų grūdų pagauti. Mūsų augintojai negali jų įsigyti ir jie tiesiog išnyksta“, – sakė A. Baravykas, dar akcentavęs, kad gegužę kiaulių augintojai gali visai likti be grūdų ir tuomet neliks kuo šerti gyvulių.
„Neturint kuo šerti gyvulių ir gali tekti juos naikinti – elementariai paršelius, paršavedes, nes nebus kuo šerti“, – akcentavo kiaulių augintojų atstovas.
Jam antrinęs Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos tarybos narys Kęstutis Vaicekauskas prašė politikų supirkti esamas grūdų atsargas, kurios būtų laikomos rezervuose ir paskui parduodamos gyvulių augintojams.
„Mūsų prašymas šiandien būtų kiek įmanoma valstybinėms institucijoms užpirkti tai, kas liko, į rezervus ir paskui parduoti paukštininkams, kiaulininkams, karvininkams. Jei tai įmanoma, tai būtų geriausias žingsnis“, – sakė K. Vaicekauskas.
Žemės ūkio viceministras P. Astrauskas pažadėjo, kad esant poreikiui ŽŪM tarpininkaus tarp grūdininkų ir kiaulių augintojų, kad šie galėtų įsigyti neišvežtus lietuviškų grūdų išteklius.
„Mūsų surinktais duomenimis, kovo pradžioje buvo daar per 1,5 mln. t. grūdų Lietuvoje. Jei iš tikrųjų yra tokia bėda, galime suvesti grūdų turėtojus su tais asmenimis, kur iškyla tas poreikis ir padėti tarpininkaujant tuos grūdus įsigyti. Visais atvejais juos galima atpirkti ir naudoti savo gamyboje“, – sakė jis.
Posėdyje taip pat kalbėjęs premjerės Ingridos Šimonytės patarėjas žemės ūkio klausimais Ignas Jankauskas pažymėjo, kad pirmasis lengvatinių paskolų paukštininkystės ir kiaulininkystės sektoriams etapas jau prasidėjęs, tačiau skolinamų sumų, pasak I. Jankausko, neužtenka.
„Žinant sektorių ypatumus, milijonas eurų lengvatinės paskolos yra nedidelė suma ir daug įmonių jau yra pasiekusios. Milijonas eurų yra vieno mėnesio apyvartos dydžio pinigai. Tai santykinai nedaug ir galvojame, kad vasarą vėl iš grįžtančių lėšų būtų paleista priemonė, bet suma kiaulėms ir paukščiams būtų padidinta“, – teigė jis.
Premjerės patarėjo teigimu, dabar numatytos paramos sektoriui užtektų tik iki vasaros.
„Kaina, kaip planuota, didėja ir dabar ta numatyta parama skirta išgyventi iki vasaros. Karo dedamoji suveikė kaip tam tikras multiplikatorius ir kaina pradėjo augti labiau ir sparčiau nei planavome“, – teigė jis. I. Jankauskas dar akcentavo, kad konkrečių ir veikiančių paramos priemonių I. Šimonytė tikisi iki birželio.
„Mūsų užduotis, kad šitoje krizės akivaizdoje neprarastume savo svarbių sektorių, kaip kad mėsos gamyba ir kita, kas su tuo susiję“, – teigė I. Jankauskas.