Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos (LKAA) duomenimis, riestauodegių perteklius gali pasiekti milijoną šnipų, o supirkimo kainos nukrito iki rekordinių 80 ct už kilogramą gyvo svorio.
„2019 m. viduryje kaina lentynose pakilo ir nuo to laiko praktiškai nesumažėjo. Augintojams iki pandemijos laikėsi aukšta kaina, o po to krito 38 proc., tačiau lentynoje nepakito. Augintojų ir skerdyklų dalis galutiniame produkte liko tokia pat, prekybininkų padidėjo“, – dėlioja Algis Baravykas LKAA direktorius.
Mažmenininkų dalis išaugo
Žemės ūkio ministerijos atsiųstame komentare rašoma, kad ministerija ir ŽŪIKVC stebi kainas (supirkimas-perdirbimas-mažmena), tačiau neturi teisinių svertų reguliuoti kainas, esančias rinkoje.
Pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą, Seimas gali suteikti teisę Vyriausybei arba kitai institucijai reguliuoti kainas tam tikromis ypatingomis aplinkybėmis. Toks įgaliojimas suteikiamas įstatymu, aiškiai apibrėžiant kainų reguliavimo atvejus, sąlygas, subjektus, tvarką ir sąlygą, kad būtų laikomasi proporcingumo principo.
Kainų reguliavimas yra kraštutinė priemonė, kai valstybė neturi kitų galimybių užtikrinti kainų stabilumą ir tinkamą gyventojų bei jų interesų apsaugą. kainos būtų reguliuojamos ne prevencijos tikslais, bet tik tuo atveju, jeigu būtų nustatyti piktnaudžiavimai rinkoje, kai nepagrįstai didinamos būtiniausių prekių kainos.
Kiekvieną ketvirtį ŽŪIKVC stebimoje „kainų grandinėje“ ( grafikas- Kiaulienos kumpio su kaulu mažmenoje kaina) – matosi, kad nuo gegužės mėn. mažmenininkų dalis ženkliai išaugo (0,78 EUR/kg iki 1,28 EUR/kg), nors paskutiniu metu kiaulienos kainos pradėjo kristi ir mažmeninėje prekyboje (45 sav. Mažmeninės kainos lentelė žemiau).
Masinės akcijos
Asociacijos vadovas prisipažįsta, kad jis nėra altruistas ir nenori, kad mėsa būtų ypatingai pigi. Tiesiog norėtų sąžiningesnių dalybų. Pavyzdžiui, kai gegužę prekybos tinkluose prasidėjo akcijos, skatinančios remti Lietuvos ūkininkus, prekybos tinklų dalis galutinėje mėsos kainoje tik paaugo.
„Kalbant apie šviežią mėsą, prekybos tinklai konkursus rengia kas dvi savaites ir įmonės siūlo geriausią kainą. Tiekėjų kaina su augintojų kaina, pridėjus antkainį, susilygina maždaug per mėnesį. Kas kita, kokia kaina būna parduotuvių lentynose. Dabar net jei nekinta bendra statistinė mažmeninė kaina, tačiau masiškai rengiamos didelės akcijos iki 50 proc.“, – subtilumus aiškina Egidijus Mackevičius, Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius.
Jis paaiškina ir kodėl neskubama tiesiog atpiginti mėsą – rinkos dalyviai viliasi, kad Vokietija susitars su Kinija dėl eksporto ir tada mėsas ženkliai brangs. O ją pabranginti parduotuvėse bus sudėtinga, tuo labiau, kad artėja kalėdinis laikotarpis, kai vartojimas būna didelis.
„Savo asortimente prekiaujame mėsa iš įvairių Europos šalių. Mėsos supirkimo kainos pastaruoju metu kito, tačiau kainų skirtumai atskirose šalyse svyruoja, todėl ryškesnių tendencijų šiuo metu nepastebime. Ir toliau turime tikslą savo pirkėjams pasiūlyti geriausią kainos ir kokybės santykį, atsižvelgiame į tai, tiek nustatydami reguliarias kainas, tiek nuolat siūlydami savo pirkėjams ypač geras akcijas“, – sako „Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė.
Žemiau savikainos
LKAA duomenimis, Lietuvos kiaulių augintojų situacija yra tragiška, nes gaunama kaina yra pati mažiausia Europos Sąjungoje. Už gyvo svorio kg perdirbėjai siūlo vos 80 euro centų ir nematyti, kad tai yra kainos dugnas – kaina toliau ritasi žemyn, tuo tarpu pašarai brangsta. Pašarinių grūdų kaina išaugo 20-25 proc., sojos rupinių kaina pašoko 30 proc. Augintojai negali staiga pradėti auginti kiaulių arba staiga nutraukti auginimo – visas procesas nuo paršavedžių sėklinimo iki realizavimo trunka apie 10 mėnesių, todėl yra priversti kiaules parduoti už kainą esančią ženkliai žemiau savikainos.
„Šitokiose kainų replėse atsidūrę augintojai ilgai neišsilaikys. Nors kiekvieno augintojo situacija individuali, tačiau akivaizdu, kad kiaulininkystės sektoriui yra itin sunku. Tokių kiaulių kainos žemumų dar nėra buvę. Dėl Covid 19 stojant turizmo, restoranų ir panašiai veiklai, mažėjant fizinio aktyvumo automatiškai mažėja ir mėsos vartojimas. Tačiau išnagrinėję VĮ „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras’’ pateikiamą informaciją apie kiaulių ir mėsos kainas pastebime, kad nuo 2020 metų pradžios Lietuvoje kiaulių kainai nukritus 35-38 proc., pagrindinių skerdenos dalių (sprandinės, nugarinės, kumpio) kainos mažmeninėje prekyboje vos pakito – sumažėjo vos 1,8-2,5 proc“, – piktinasi A. Baravykas.
Jis remiasi Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis.
„Nė vienas augintojas neišgyvens gaudamas 80–90 ct už kilogramą gyvo svorio“, – pritaria E. Mackevičius. Perdirbėjai tiesiog gauna savo antkainį. Gaminiuose kainų pokyčiai juntami po pusmečio, tačiau šiuo pigimu ir tokiais svyravimais nesidžiaugia visas sektorius.
Pasaulinė problema
Tačiau vien mūsų vidaus rinka bėdos neapsiriboja. Rugsėjo 10 d. Vokietijos pasienyje su Lenkija nustačius afrikinį kiaulių marą šernuose, neapibrėžtam laikui visiškai sustojo Vokietijos eksportas į Kiniją, Korėją, Filipinus, Japoniją, Meksiką ir kitas ne Europos Sąjungos šalis. Iš viso kas mėnesį eksportui neparduodama apie 80 tūkst. t kiaulienos. Šie kiaulienos kiekiai šiek tiek pasiskirstė į kitas ES šalis: Ispaniją, Prancūziją, Daniją, Olandiją, tačiau šių šalių skerdyklos ir iki tol dirbo maksimaliu pajėgumu, tad gerokai daugiau kiaulienos lieka ES vidaus rinkoje.
Nepajėgia išskersti
LKAA duomenimis, dėl to jau rugsėjo mėnesį vidutinė superkamų kiaulių kaina nukrito 25 proc. Vokietija bando tartis su Kinija, tačiau kol kas nėra jokių optimistinių ženklų, kad situacija pasikeis.
To dar negana, šiuo metu didžiausia problema Vokietijoje yra tai, kad dėl Covid-19 didžiausios skerdyklos sumažino skerdimo pajėgumus ir dirba tik 50-70 proc. Dėl to susidarė virš 500 tūkst. nepaskerstų peraugusių kiaulių kiekis, kuris iki metų pabaigos gali pasiekti ir 1 mln. Šis „kamštis“ skerdyklose bene didžiausia problema Vokietijos kiaulių rinkoje šiuo metu.
Vokietijos ūkininkai susiduria ir su gyvūnų gerovės problema, kol kas perteklines kiaules laiko aptvaruose ir daržinėse, tačiau įtampa auga. Paršelių „būtinasis žudymas’’ yra draudžiamas, todėl sutilpti tvartuose išties sudėtinga. Pagrindinių kitų ES kiaulienos gamintojų – Ispanijos, Danijos, Olandijos, Prancūzijos, rinkose situacija geresnė nei Vokietijoje, tačiau labai greitai gali situacijai pasikeisti dėl neatmestino COVID 19 pasireiškimo skerdyklose. Ten kol kas skerdyklos dirba maksimaliu pajėgumu, stengiasi kuo daugiau eksportuoti į Kiniją.
Problemos Vokietijoje ir kitose ES šalyse tiesiogiai persiduoda Lietuvos rinkai. Lietuvoje per metus suvalgome apie 140 tūkst. t kiaulienos. Paradoksalu, tačiau nors savos kilmės kiaulienos užsiauginame tik apie 50 proc, deja importinė kiauliena yra daug pigesnė ir žlugdo vietinius augintojus. Lietuvos kiaulienos rinka yra užversta importine kiauliena iš Lenkijos, Belgijos, Vokietijos. Eksportuoti daugiau kiaulių ar kiaulienos neįmanoma, kadangi turime Afrikinio kiaulių maro apimtos teritorijos statusą.