Prieš 50 metų, norint iškepti vieną kilogramą duonos, reikėjo apie 16 m2 javų ploto, o dabar pakanka derliaus iš vos 1 m2.
Ekspertai skaičiuoja, kad dėl išaugusio efektyvumo Lietuvoje galime užauginti didesnį derlių neplėsdami ariamojo ploto miškų ar pievų sąskaita ir užtikrindami konkurencingas produktų kainas. Tiesa, žemės ūkio specialistai sunerimę: Europos Sąjungos Žaliasis kursas ir „Nuo lauko iki stalo“ strategija gali turėti ženklų poveikį efektyvumui ir žemės ūkio augalų derlingumui, o dėl to – ir maisto kainoms, rašoma pranešime.
Keturis kartus didesnis derlius
Pasak Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) vyriausiojo mokslininko akad. dr. Vytauto Ruzgo, šiandien, taikant teisingo ir saugaus tręšimo ir augalų apsaugos produktų naudojimo praktikas, pažangias žemės dirbimo ir derliaus nuėmimo technologijas iš to paties ploto galima gauti 4 kartus didesnį derlių nei prieš pusę amžiaus.
„Pavyzdžiui, iš vieno hektaro žieminių kviečių galima išgauti 10 t derlių. Palyginimui, praeito amžiaus antroje pusėje pasiekus 2,5-3 t/ha žieminių kviečių derlių, apie tai buvo rašoma rajono mastu, o žemdirbys – buvo giriamas valdžios. Jei anuomet kas nors būtų prakalbęs apie 10 t/ha derlių – būtų sukėlęs juoką“, – teigia mokslininkas.
Kaip teigia ekspertas, per pastaruosius 50 metų efektyvumo augimui didžiausią įtaką padarė mokslo sukurtos derlingesnės javų veislės, jų paruošimas sėjai bei naujos žemės ūkio technologijos – augalų apsauga, tinkamas tręšimas ir kt.
Anot Lietuvos augalų apsaugos asociacijos direktorė Zitos Varanavičienės, nesunku įsivaizduoti, kad jeigu ne efektyvumo augimas, Lietuvos žemės ūkiui šiandien reikėtų gerokai didesnio dirbamos žemės ploto.
„Šiai dienai apie pusę Lietuvos teritorijos sudaro ariamoji žemė. Jeigu per 50 metų būtume netobulėję, šiandien užauginamam derliui reikėtų dviem Lietuvos teritorijoms prilygstančio ariamojo ploto. Tuo tarpu efektyvesnis žemės ūkis leidžia užauginti pakankamai maisto nedidinant ariamo ploto miškų, pievų sąskaita ir išlaikant konkurencingas kainas“, – teigia Z. Varanavičienė.
Taikomas laboratorinis tikslumas
Ūkininkai, siekdami racionaliau naudoti išteklius, vis dažniau pasitelkia technologinius ir mokslo laimėjimus. Pastaraisiais metais Europoje sparčiai plinta tiksliosios žemdirbystės praktika, kuri leidžia ūkininkauti tikslingai ir tvariai – juos tręšti ir naudoti augalų apsaugos produktus tik ten, kur to reikia ir tiek, kiek reikia.
Į 20 pasaulio šalių užaugintą produkciją eksportuojantis ūkininkas iš Kėdainių rajono Šarūnas Šiušė pasakoja, kad naujausios technologijos ženkliai padidina efektyvų resursų panaudojimą. Pavyzdžiui, ūkininkas naudoja navigacines sistemas, azoto sensorius ir kitas technologijas, kurios leidžia ūkį prižiūrėti efektyviai ir tvariai.
„Augalus tręšiame naudodami tikslius matavimus, tam imame augalų ir dirvožemio mėginius, o surinktus duomenis perkeliame į traktoriaus kompiuterį, kurie važiuodami laukais tręšia kiekvieną plotą tiek, kiek reikia ir ne daugiau. Augalų būklę taip pat vertiname dronais, palydovais – tai leidžia laiku pastebėti sausros ar ligų pradžią, užbėgti įvykiams už akių. Mums reikia pasitelkti mokslą ir juo valdyti riziką“, – įsitikinęs Š. Šiušė.
Papildomas tikslumas žemdirbystėje lemia efektyvesnį dirbamų laukų naudojimą, resursų, laiko ir darbo jėgos tausojimą, mažesnį poveikį aplinkai, aukštesnį maisto saugumą.
„Nuo lauko iki stalo“ neigiamai paveiks efektyvumą
Nors efektyvumas žemės ūkyje auga, žemdirbiai nuogąstauja, kad ES strategija „Nuo lauko iki stalo“ gali tam suduoti rimtą smūgį. Ji numato iki 2030 m. perpus sumažinti augalų apsaugos produktų nuo kenkėjų, ligų ir piktžolių naudojimą.
Įvairių institutų ir organizacijų atlikti tyrimai rodo, kad dėl to ES žemės ūkių derlius ir jo kokybė gali reikšmingai kristi, vartotojui tai reikštų aukštesnes maisto produktų kainas ir prastesnę jo kokybę.
Ūkininkas Š. Šiušė dviprasmišką ES strategiją vertina atsargiai: „siekiama 50 proc. sumažinti augalų apsaugos produktų naudojimą laikantis „Žaliojo kurso“ plano, tačiau tuo pat metu keliama sąlyga, kad nemažėtų žemdirbių pajamos, nenukentėtų ekonomika. Iš esmės ūkininkai gali užauginti augalus pagal kokias nori direktyvas, tačiau reikia nepamiršti, kad dėl to 15-20 proc. trauksis gamyba. Čia ir atsiranda dviprasmybė: jei patirsime nuostolius, kas juos padengs? Įvyks tai, apie ką kalbėti politikoje nėra populiaru – kils maisto produktų kainos galutiniam vartotojui“, – pasakoja Š. Šiušė.
Pasak vyriausiosios LAMMC mokslo darbuotojos dr. Romos Semaškienės, vis dar girdima klaidinanti nuomonė, kad Lietuvos ūkininkai augina produkciją taikydami tik cheminę augalų apsaugą, sintetines trąšas. Tačiau ne visada pastebima, kad įvairių žemės ūkio augalų žaladarių prevencijai ūkininkai naudoja daugybę saugių aplinkai, laiko ir patirties patvirtintų prevencinių priemonių, tokių kaip optimalus sėjos laikas, sveika sėkla, kuo atsparesnės ligoms veislės, augalų sėjomaina ir daugybė kitų.
„Vis tik, nepaisant daugybės prevencinių priemonių ne visada pavyksta žemdirbiui išvengti ligų protrūkių, kenkėjų antplūdžių, piktžolių įvairovės ir gausos. Pavyzdžiui, šią vasarą javų augintojai susidūrė su gausiai plitusiu virusu, kuris lėmė ženkliai sumažėjusį derlių, smulkius grūdus, prastą kokybę, nusivylusį supirkėją ir, galiausiai, vartotoją, gaunantį prastesnės kokybės miltus. Ūkininkams iškart kyla klausimas, ar pakaks tik prevencinių priemonių, ar reikalingi ir augalų apsaugos produktai, nes prevencija gelbsti ne visada“, – įsitikinusi dr. R. Semaškienė.
Pasak jos, nuravėti piktžoles ar surinkti kolorado vabalus rankomis galima kol kas tik lysvėje ar nedideliame sklypelyje svajojant apie robotą, kuris kantriai raus atpažintas piktžoles. O ūkininkavimu besiverčiančiam jau šiuo metu tenka galvoti ar užteks prevencinių priemonių, kuo augalus gydyti, kokius augalų apsaugos produktus pasirinkti, kada juos naudoti, kad produkcijos neprarasti.
Neturėtume atimti saugių įrankių
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad šiandien europiečiai, taikydami pažangius ūkininkavimo metodus ir jau dabar griežtai reguliuodami augalų apsaugos produktų naudojimą, užaugina itin saugų maistą.
Dr. R. Semaškienė aiškina, kad iki galimybės naudoti augalų apsaugos produktai praeina ilgą įvairių tyrimų kelią nepriklausomose mokslinių tyrimų institucijose nuo efektyvumo nustatymo lauko eksperimentuose iki laboratorinių analizių ir ekspertinių vertinimų.
„Ūkininkai šiandien turi patikimus įrankius – mokslo patvirtintus augalų apsaugos produktus. Jeigu tie įrankiai iš ūkininkų bus atimti, reikšminga dalis derliaus gali būti prarandama, jis mažės, blogės kokybė, dėl ko nukentės vartotojai už maistą mokėdami brangiau. Todėl maždaug 30 europinių organizacijų kreipėsi į Europos Komisiją, ragindami atlikti bendrą ir įvairiapusį „Nuo lauko iki stalo“ strategijos galimo poveikio vertinimą, o politikus – priimti sprendimus, kurie būtų paremti mokslu, duomenimis bei padėtų išvengti neproporcingo kainų augimo gyventojams ir taršos eksporto“, – pasakoja Z. Varanavičienė.