Daugiausia laiko skirta dviem: Europos Komisijos rekomendacijoms Lietuvai bei situacijai po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) sprendimo nutraukti bylą dėl praėjusių metų pasėlių deklaravimo taisyklių papildymo teisėtumo.
EK pateikė rekomendacijas Lietuvai
Praėjusių metų gruodį Europos Komisija patvirtino rekomendacijas šalimas narėms, taip pat ir Lietuvai, dėl BŽŪP strateginių planų.
Tai gairės valstybėms narėms prieš BŽŪP startą 2023-aisiais, siekiant užtikrinti, kad rengiamais BŽŪP strateginiais planais būtų maksimaliai prisidedama prie Europos žaliojo kurso įgyvendinimo. Minėti strateginiai planai yra vienas pagrindinių BŽŪP reformos elementų, juose bus nustatyta, kaip kiekviena šalis narė prisidės ne tik prie konkrečių BŽŪP tikslų, bet ir Žaliojo kurso (ypač strategijų „Nuo ūkio iki stalo“ ir „2030 m. ES biologinės įvairovės strategijos“) tikslų įgyvendinimo. BŽŪP strateginius planus šalys narės EK privalės pateikti iki šių metų pabaigos.
EK Žemės ūkio kaimo plėtros (AGRI) generalinio departamento atstovai Kristina Kamsiukaitė ir Antanas Karbauskis priminė Žaliojo kurso žemės ūkiui nustatytus pagrindinius tikslus, kurių yra šeši.
ES lygiu iki 2030-ųjų turėtų būti perpus sumažintas naudojamų cheminių pesticidų kiekis ir jų keliama rizika; bent 25 proc. žemės ūkio paskirties žemės paskirta ekologiniam ūkininkavimu; 50 proc. sumažintas ūkiuose (ūkiniams gyvūnams ir akvakultūrai) naudojamų antimikrobinių medžiagų kiekį; bent 50 proc. sumažinti maisto medžiagų nuostoliai drauge užtikrinant dirvožemio derlingumą, o trąšų naudojimas turėtų būti sumažintas 20 proc. Taip pat iškeltas tikslas iki 2030-ųjų susigrąžinti bent 10 proc. aplinkos apsaugos požiūriu vertingų kraštovaizdžio elementų ir vietovių. Ir dar: iki 2025-ųjų turėtų būti užtikrinta šimtaprocentinė prieiga prie sparčiojo plačiajuosčio internetinio ryšio kaimo vietovėse – tai būtina sąlyga siekiant žemės ūkio skaitmenizacijos ir prielaida, kuri leis sumažinti trąšų, cheminių pesticidų naudojimą.
EK AGRI generalinio departamento atstovai glaustai pristatė atliktą Lietuvos žemės ūkio analizę bei, atsižvelgiant į ją bei Žaliojo kurso tikslus, pateiktas rekomendacijas. Kaip pažymėjo K.Kamsiukaitė, palyginti su kitomis šalimis narėmis Lietuva nėra išskirtinė – rekomendacijų sąrašas yra visoms šalims panašaus ilgio.
Iš viso keturiolika rekomendacijų
Žemės ūkio sektoriaus pažangos srityje EK Lietuvai rekomendavo: didinti ūkių gyvybingumą tikslingiau ir veiksmingiau paskirstant tiesiogines išmokas; stiprinti žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą bei pereiti prie tvaresnės gamybos ir perdirbimo; skatinti visų formų gamintojų bendradarbiavimą ir kooperatyvus, jų peraugimą į gamintojų organizacijas.
Aplinkos apsaugos ir klimato srities veiksmų srityje pateiktos šešios rekomendacijos: mažinti CO2 dujų kiekį žemės ūkio sektoriuje; padėti žemės ūkiui prisitaikyti prie klimato kaitos; mažinti neigiamą žemės ūkio poveikį orui, dirvožemiui ir vandeniui; gerinti biologinės įvairovės išsaugojimą žemės ūkio paskirties žemėje; užtikrinti atsparią ir tvarią miškotvarką ir skatinti efektyviai naudoti biomasę; prisidėti prie ES žaliojo kurso tikslo, susijusio su ekologiniu ūkininkavimu.
Socialinės ir ekonominės struktūros stiprinimo srityje EK siūlo sutelkti pastangas šiomis kryptimis: didinti verslumą kaimo vietovėse ir gerinti bei įvairinti kaimo pajamas; gerinti kaimo vietovių socialinę ir ekonominę plėtrą, sudarant palankesnes sąlygas naudotis kokybiškomis viešosiomis paslaugomis; gerinti gyvūnų gerovę ir ūkių biologinę saugą.
Taip pat siūloma sutelkti pastangas žinių dalijimuisi, inovacijų skatinimui: padėti siekti ES žaliojo kurso tikslo diegiant plačiajuostį ryšį; didinti integraciją ir bendrus veiklos rezultatus geriau integruojant informaciją, žinias, rekomendacijas, inovacijas ir mokslinius tyrimus bei didinant investicijas.
Rengs atskirą diskusiją
KRK nariai pripažįsta, kad yra diskusinių klausimų. Pirmiausia kylantys klausimai, kaip su Žaliuoju kursu suderinti gyvulininkystę, kiek Žaliojo kurso tikslų įgyvendinimas bus paremtas finansavimu.
EK atstovė K.Kamsiukaitė patikino, jog yra teikiamos tik gairės, o šalys narės yra laisvos pačios nuspręsti, kas joms labiausiai tinka. „Finansai turėtų „lipti“ į viršų siekiant žaliųjų tikslų. Kol nežinome nacionalinių verčių, sudėtinga kalbėti apie finansus. Kai bus nacionalinės vertės, tada galima bus diskutuoti apie finansus“, – Briuselio pareigūnė patikino, jog dar laukia rimtos diskusijos dėl šalių narių užduočių pasiskirstymo.
KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis šįkart neleido pernelyg ilgai temos plėtoti ir nesiūlė į diskusiją įsijungti socialiniams partneriams. Šios dienos rekomendacijų pristatymo tikslas buvo, KRK pirmininko žodžiais, išryškinti galimas priemones, o diskusijai reikia daugiau laiko. V.Pranckiečio teigimu, pradžioje reikalinga Seimo komitete vidinė diskusija, taip pat nuolatinė parlamentinė kontrolė dėl ŽŪM rengiamo BŽŪP strateginio plano.
LVAT sprendimo išaiškinimai – prieštaringi
LVAT balandžio 14 d. priėmė nutartį dėl žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 patvirtintų Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių (žemės ūkio ministro 2020 m. balandžio 10 d. įsakymo Nr. 3D-281 redakcijos) XIII skyriaus nuostatų.
Priminsime, kad Taisyklių XIII skyriumi pernai paraiškose atsirado siūlymas pareiškėjams tiesioginių išmokų dalimi paremti žemės ūkio organizacijas. LVAT nagrinėjo šio dokumento teisėtumą. Tačiau šių metų balandžio 1 d. žemės ūkio ministro įsakymu patvirtinus naują Paramos už naudmenas ir kitus plotus redakciją, kurioje neliko teismo ginčo objektu tapusio XIII skyriaus nuostatų. Todėl išplėstinė teisėjų kolegija nutarė bylos nagrinėjimą nutraukti.
Kaip KRK paaiškino žemės ūkio ministro patarėjas Daivaras Rybakovas, teismui nutraukus procesą, dėl tolesnių sprendimų jau įvyko susitikimas su Žemės ūkio rūmais (ŽŪR), su asociacijomis bus kalbamasi.
ŽŪR vicepirmininkas Algis Baravykas priminė Seimo komitetui karštas diskusijas, kurios dėl teisme užginčyto įsakymo vyko praėjusiais metais: „Problema, kad klausimas nuo pradžių nebuvo derintas su ŽŪR ir juos vienijančiomis asociacijomis, prakišinėjamas slapta“.
Įsiplieskus ginčui, praėjusių metų pavasarį ŽŪR kreipėsi į Teisingumo ministeriją su prašymu išaiškinti, ar teisėta yra asociacijų rėmimui naudoti tiesiogines išmokas. Balandžio 2-ąją gautas raštas, kurio kopijos taip pat buvo pateiktos ŽŪM ir Vyriausybės kanceliarijai, išvada nedviprasmiška: nuostatos iš esmės nesuderinamos su ES teisės aktų nuostatomis. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad: „Nacionalinė mokėjimo agentūra privalo užtikrinti, kad su Sąjungos lėšomis susiję mokėjimai būtų atliekami tik į paramos gavėjų arba į jų teisių perėmėjų banko sąskaitas. Kitos su Sąjungos lėšų panaudojimu ūkininko nuožiūra susijusios pinigų perlaidos nėra Nacionalinei mokėjimo agentūrai būdingos mokėjimo procedūros“.
„Domėjomės EK nuomone dėl tiesioginių išmokų lėšų dalijimo. Tokio reiškinio nėra, asociacijoms bet kada labdarą galima suteikti. Beveik 40 asociacijų kreipėmės į Vyriausybę, KRK sakydami, kad tvarka iškraipo atstovavimą“, – A.Baravykas priminė praėjusių metų pavasarį išdėstytus argumentus, į kuriuos ŽŪM taip ir neatsižvelgė.
ŽŪR pirmininkas dr. Arūnas Svitojus apgailestavo dėl ankstesnės ŽŪM vadovybės kišimosi į savivaldos darbą, taip tik kiršinant asociacijas, nuteikiant jas viena prieš kitą. Pastebėjo, kad 1 euro mokesčio dalykas dabar – ne Seimo, o grynai teisinis klausimas.
„Patys ūkininkai turėtų išdiskutuoti, 95 proc. ūkininkų nedalyvavo, tai kam tai reikėjo daryti? Turime kartu ieškoti teisingo sprendimo, kompromisinio varianto“, – teigė dr. A.Svitojus, atkreipdamas dėmesį, kad jeigu dabar NMA įšaldytos pareiškėjų lėšos būtų pervestos asociacijoms, Lietuva rizikuotų sulaukti sankcijų, tai būtų neteisėta.
ŽŪR vadovų įsitikinimu, įšaldytos pareiškėjų lėšos turi būti grąžintos ūkininkams.
Šiuo klausimu Seimo komiteto posėdyje nuomonės išsiskyrė.
ŽŪM Teisėkūros ir atstovavimo skyriaus vedėjas Audrius Burlėga tikino, kad praėjusių metų ministro įsakymas nėra atšauktas, jis tebegalioja 2020 metų paraiškoms. Ministerijos teisininkų vertinimu, NMA turėsianti šias lėšas administruoti pagal 2020-ųjų taisykles.
Seimo komiteto posėdyje buvo raginama nesikišti į savivaldos reikalus, nes tai yra nei Seimo, nei ŽŪM reikalas; tačiau buvo ir raginimas asociacijų rėmimą tiesioginėmis išmokomis sugrąžinti į šių metų deklaravimo taisykles. Taigi prie šio karšto klausimo dar bus grįžta.