Per metus gaisrai išdegino per 10 000 hektarų pievų, ražienų, pamiškių, dėl to žemės savininkai praranda galimybę gauti apie 1 700 000 eurų. Ūkių nuostoliai tik dėl dirvožemio praradimo degant žolei tame plote siekia apie 5 000 000 eurų, rašoma Žemės ūkio ministerijos pranešime. O kur dar kasmet dėl pernykštės žolės deginimo kylančių apie 100 miško gaisrų, apie 5-6 durpynų gaisrų padaromus nuostolius. Didžiausius nuostolius žemių savininkai patiria ne dėl baudų, bet dėl sunaikinto dirvožemio.
Žemės ūkio ministerija ragina primena deklaruojantiems pasėlius, kad būtina laikytis Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimų, kaip nurodyta Tiesioginių išmokų žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotų administravimo bei kontrolės taisyklėse.
GAAB reikalavimas draudžia deginti žemės ūkio augalus bei jų ražienas, žolę ganyklose arba pievose, taip pat daugiametėse ganyklose arba pievose.
Išimtys daromos, jei laikomasi Aplinkos ministerijos patvirtintų Aplinkos apsaugos reikalavimų lauko sąlygomis deginant augalus ar jų dalis. Šiuose reikalavimuose rašoma, jog sausą žolę, nendres, nukritusius lapus, šiaudus, laukininkystės, daržininkystės, augalinės kilmės liekanas lauko sąlygomis leidžiama deginti tik surinktas (sugrėbtas) į krūvas, kai nėra galimybių jų kompostuoti (arba kompostavimas gali sąlygoti augalų kenkėjų plitimą) ar kitaip panaudoti, ne arčiau kaip 30 metrų nuo statinių. Deginimas turi būti nuolat stebimas, jį baigus, smilkstančią ugniavietę privaloma užgesinti užpilant vandeniu, smėliu ir pan.
Nesilaikantiems reikalavimų taikoma 5 proc. sankcija visai priskaičiuotai paramai.