Siekiant tikslingiau ir efektyviau paskirstyti paramą, išmokos pieninių veislių karvių augintojams bus diferencijuojamos, o už karvių produktyvumo tyrimus bus mokamas priedas.
Svarbu ir tai, kad naujuoju programiniu laikotarpiu nebelieka paramos už pieninius bulius, o už juos 2015-2022 m. skiriama tiesioginių išmokų lėšų dalis perkeliama pieninių veislių karvių sektoriui vystyti ir palaikyti. Siekiama aktyvesnio pienininkystės ūkių naudojimosi seksuotos spermos privalumais, taip didinant pieninių veislių karvių bandas.
Susietąją paramą planuojama mokėti už 225 tūkst. karvių, o 2023-2027 m. tam numatyta skirti 227,1 mln. Eur. Ne mažiau svarbu ir tai, kad mažėjant karvių skaičiui finansavimas nesikeis, tačiau didės numatyti išmokos dydžiai.
Nauja ir tai, kad išmokos dydis priklausys nuo ūkyje laikomų karvių skaičiaus. Diferencijuota išmoka siekiama sukoncentruoti paramą sunkumus patiriantiems, tačiau gyvybingiems ir perspektyviems pieno ūkiams, kartu skatinti spartesnę mažesnių pieno ūkių plėtrą.
Preliminarus vidutinis išmokos dydis 2023-2027
Vidutiniai 2023-2027 m. išmokos dydžiai esant maksimaliam karvių skaičiui
Numatytas 10 Eur priemokos dydis už tas karves, kurioms atliekami gyvulių produktyvumo tyrimai. Produktyvumo tyrimai yra viena svarbiausių priemonių, lemiančių sėkmingą gyvūnų selekcijos procesą, racionalų ir pelningą jų veisimą, gerinant bandų sudėtį, produktyvumo ir sveikatingumo rodiklius, didinant pieno gamybos efektyvumą, ūkių stiprėjimą.
Kas galės gauti susietąją paramą už pienines karves?
Paramos galės kreiptis atitinkantys visus reikalavimus, reikalingus bazinėms tiesioginėms išmokoms gauti, asmenys. Siekiant gauti susietąją paramą, bus būtina laikytis geros agrarinės ir aplinkosaugos žemės būklės standartų (GAAB) ir valdymo reikalavimų.
Parama mokama už įregistruotas ir nepertraukiamai laikytas valdoje išlaikymo laikotarpiu pienines karves, jeigu Ūkinių gyvūnų registre (ŪGR) yra nustatyta tvarka įregistruoti duomenys apie pieninės karvės prieauglio atvedimą arba gaišimą 18 mėnesių laikotarpiu iki išlaikymo laikotarpio pradžios. Jeigu 18 mėnesių laikotarpiu pieninė karvė ŪGR buvo registruota kito valdos valdytojo ir (ar) partnerio vardu – šis reikalavimas laikomas įvykdytu.
Papildomos galimybės pienininkams
Susietoji parama nėra vienintelė pieno sektoriui aktuali tiesioginės paramos rūšis. Pienininkystės ūkiai taip pat galės laisvanoriškai dalyvauti ir klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingose sistemose (ekoschemose).
Visų pirma, ekoschemoje „Gyvūnų gerovė“ numatytoje veikloje „Parama už galimybę pieniniams galvijams išeiti į ganyklas, įtraukiant jų ganymą laukuose šiltuoju metų laiku“. Išmoka už pieninių galvijų ganymą nepertraukiamai ne trumpiau kaip 140 dienų per metus ganyklose – 48 Eur už sąlyginį gyvūną (SG).
Taip pat veikloje „Parama už galimybę galvijams laisvai išeiti į atvirą erdvę, ganyklas“ – išmoka ganant pieninius galvijus nepertraukiamai 120 dienų per metus mociono aikštelėse, ganyklose arba ganant melžiamas užtrūkusias karves nepertraukiamai ne trumpiau kaip 60 dienų per metus – 22 Eur už SG.
Pienininkystės ūkiai galės dalyvauti ir su gyvulių ganymu susijusiose ekoschemose. Pagal veiklą „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“ išmoka už ekstensyvų daugiamečių pievų tvarkymą ganant gyvulius jau 2022 m. padidėjo beveik dvigubai ir siekia 192 Eur/ha, išmoka už EB svarbos natūralių pievų tvarkymą ganant yra 297 Eur/ha, o už EB svarbos šlapynių tvarkymą ganant – 330 Eur/ha.
Dalyvaujantiems veikloje „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ numatyta išmoka 242 Eur/ha.
Ką tik pradėjusiems ekologiškai ūkininkauti ir ekologiniams pieno ūkiams parama bus teikiama per ekoschemą „Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo“ ir kaimo plėtros intervencinę priemonę „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“. Išmokos naujuoju laikotarpiu didėja atitinkamai iki 206 Eur/ha ir 198 Eur/ha.
Smulkūs pieno ūkiai (laikantys 3–9 karves) turės galimybę pasinaudoti parama investicijoms pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklą „Parama smulkiems ūkiams“. Tai, tikėtina, paskutinė galimybė gauti 100 proc. paramą gamybinėms investicijoms, kai projekto vertė neviršija 15 tūkst. Eur, nes naujajame 2023–2027 m. Strateginiame plane smulkūs ūkiai pagal ES teisės aktų reikalavimus privalės prisidėti ne mažiau kaip 15 proc. nuosavų lėšų.
Didesni pieno ūkiai galės kreiptis paramos pagal 2014-2020 m. KPP priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“, įskaitant paramą lengvatinėmis paskolomis.
Šiuo metu rengiamas kvietimų teikti paraiškas grafikas. Pieno ūkių valdytojai turėtų pasidomėti paramos sąlygomis pagal tokias Strateginio plano priemones:
„Labai smulkių ūkių plėtra“(galimas didžiausias paramos intensyvumas 85 proc.);
„Smulkių–vidutinių ūkių plėtra“(galimas didžiausias paramos intensyvumas 65 proc., o jauniesiems ūkininkams jis gali būti padidintas iki 80 proc.);
„Investicijos į žemės ūkio valdas“(galimas didžiausias paramos intensyvumas 50 proc. jauniesiems ūkininkams jis gali būti padidintas iki 70 proc.);
„Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ (didžiausia galima išmokos suma gali sudaryti 100 tūkst. Eur), „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ (galimas didžiausias paramos intensyvumas 65 proc., jauniesiems ūkininkams ir investuojantiems į gyvūnų gerovę kiaulininkystės sektoriuje jis gali būti padidintas iki 80 proc.);
Pieno ūkiai taip pat galės dalyvauti kuriamose trumpose tiekimo grandinėse pagal priemonę „Trumpos tiekimo grandinės“ (galimas didžiausias paramos intensyvumas verslo plano įgyvendinimui 60 proc.).
Pieno sektoriaus atstovai skatinami taikyti rizikos valdymo priemones. Jie galės kreiptis ir gauti paramą pagal intervencinių priemonių rūšį „Rizikos valdymo priemonės“ priemones „Pasėlių, augalų ir gyvūnų draudimas“ ir „Savitarpio pagalbos fondai“.
Jie taip pat gali gauti individualias konsultacijas, dalyvauti mokymuose, EIP veiklos grupėse, įgyvendinančiose EIP projektus, arba įgyvendinti parodomuosius projektus.
Šiam sektoriui aktuali parama pagal priemonę „Investicijos į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“. Ūkiams kompensuojama dalis lėšų, investuotų į prevencines biologinės saugos priemones, siekiant sumažinti gyvuliams ypatingai pavojingų infekcinių susirgimų (epizootijos) pasireiškimo riziką.
Taip pat galvijų augintojai gali kreiptis paramos skirtingoms priemonėms, apsaugančioms nuo vilkų darančios žalos, įgyvendinti pagal priemonę „Apsaugos priemonės nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos“.