Toliau – „Žemės ūkiui ir miškininkystei skirtos žemės segmentų rinkos indekso“ gruodžio mėnesio duomenys.
Žemės ūkio paskirties žemės segmentas:
- 40 proc. – vidutinis 1 ha žemės pardavimo kainos augimas, lyginant su 2020 metais (lapkritį – 38 proc.).
- 170 EUR/hа – vidutinis žemės ūkio paskirties žemės nuomos mokestis Latvijoje (lapkritį – 160 EUR/hа).
- 330 EUR/hа – didžiausias žemės ūkio paskirties žemės nuomos mokestis Latvijoje (lapkritį – 320 EUR/hа).
Miškininkystei skirtos žemės segmentas:
- 60 proc. – vidutinė faktinės rinkos kainos dalis, pirkėjų sumokėta savininkams, kitką pasiliekant sau (lapkritį – 45 proc.).
- 60 proc. – nuosavybės dalis, parduota žemesne nei rinkos kaina (lapkritį – 65 proc.).
15 min. – tiek laiko vidutiniškai praeina nuo skelbimo pateikimo iki pirmojo pirkimo mokant rinkos kainą pasiūlymo (lapkritį – 15 min.).
Vertinant pateiktus duomenis tenka konstatuoti, kad, lyginant su lapkričio mėnesiu, šių metų gruodį žemės ūkio paskirties žemės pardavimo kaina išaugo gana nežymiai – vidutiniškai 2 proc., tačiau ir atitinkamas nuomos mokestis padidėjo maždaug 10 EUR/ha.
„Kaip buvo aiškinta anksčiau, žemės ūkio paskirties žemė dėl gana riboto jos prieinamumo net ir pasauliniame kontekste šiuo metu laikoma daugiausia pelno atnešančiu nekilnojamojo turto objektu. Todėl ir Latvijoje stebimą kainų augimą šioje rinkoje reikia laikyti visiškai logišku procesu. Mėnesio rodikliai gali nebūti ypač aukšti, bet apibendrinti keleto metų duomenys daro įspūdį – kainų augimas akivaizdus.
Pavyzdžiui, šių metų kainas lyginant su 2005 metų kainomis, tektų pasakyti, kad šalyje nustatyta 4 240 EUR/ha pasiekusi vidutinė žemės ūkio paskirties žemės pardavimo kaina išaugo net 1 100,8 proc. Aišku, svarbu turėti omeny, kad kiekvienam regionui būdinga sava specifika, todėl, pavyzdžiui, žemės kaina Žiemgaloje visada gerokai aukštesnė nei, tarkim, Vidžemėje. Štai kodėl sudarinėjant šio tipo nekilnojamojo turto objektus apimančius sandorius svarbu pasidomėti konkrečiuose regionuose nustatytais skaičiais“, – nurodė Sandijs Lukins, „Latio“ miškų pardavimo skyriaus vadovas.
Specialistas pabrėžia, kad kainos Latvijoje vis dėlto tebėra daug žemesnės nei kaimyninėse šalyse, pavyzdžiui, Estijoje, nekalbant jau apie senąsias Europos Sąjungos nares.
Lyginant žemės ūkio paskirties žemės pardavimo kainas 2022-aisiais su 2005-ųjų duomenimis, galima pastebėti, kad mažiausią, t. y. 438 proc., augimą per šį laikotarpį patyrė Kuršo kraštas: šiais metais žemės kaina čia pasiekė 4 730 EUR/ha ribą. Toliau sąraše – Vidžemė (630 proc. augimas ir 2 920 EUR/ha siekiantis pardavimo kainos vidurkis). Kita vertus, kituose Latvijos regionuose nustatytas žemės kainų augimas viršija 1 000–proc.: pavyzdžiui, Žiemgaloje jis siekia 1 049 proc. (5 170 EUR/ha), Latgaloje – 1 480 proc. (2 370 EUR/ha), o Rygos apylinkėse – net 1 907 proc. (vidutiniškai 2 022 EUR/ha).
Miškininkystės žemės segmento duomenys džiugina. Juos išanalizavus tenka konstatuoti 5 proc. siekiantį savininkų, parduodančių mišką žemesne nei rinkos kaina, sumažėjimą, be to, išaugo pelnas, kurį savininkai gauna iš perpardavinėtojų.
„Nors gauti duomenys, kaip ir anksčiau, gali nuliūdinti, malonu pripažinti, kad pardavėjų, nesugebančių užsitikrinti adekvataus pelno, paprasčiau tariant, sąmoningai arba nesąmoningai suklaidintų ir apgautų, vis dėlto sumažėjo. Kol kas progresas nėra didelis, tačiau jis įkvepia optimizmo ir leidžia tikėtis, kad veiksmingai informuojant pardavėjus apie pokyčius rinkoje, pastebėta tendencija tiktai ryškės, o miškų savininkai taps apdairesni ir sugebės priimti racionalesnius sprendimus“, – sako „Latio“ rinkos analitikė Ksenija Ievleva.