„Vasaros negalime įvardinti kaip geros ar blogos, tačiau jaučiame klimato kaitą. Prieš du ar tris metus Lietuvoje buvo sausros, po tris mėnesius nelydavo. Įsivedėme laistymo sistemas, nes kai sausa gali palaistyti. O šiemet ir pernai mus jau skriaudžia tai, kad mėnesinė kritulių norma iškrenta per parą“, – aiškina Vidas Juodsnukis, Lietuvos šeimos ūkių sąjungos vadovas ir sako, kad ūkininkams ekstremalioms sąlygoms tenka dirbti nuolat. Čia ne tik klimatas, bet ir rinkos iššūkiai.
Pasak V. Juodsnukio, Lietuvos problema, jog remiami stambūs ūkiai, o su iššūkiais geriausiai susitvarko būtent šeimos ūkiai, o ne smulkūs gamintojai.
Sąjungos vadovas sako, kad dėl šios vasaros orų visiems sudėtinga visam augalininkystės sektoriui. Kas javams bėrė per daug trąšų, kultūros sugulė, bus sunku nuimti.
„Aš pats auginu 4 hektarus braškių ir vieną hektarą praradau, nes jis tiesiog paskendo. Melioracinės sistemos nesugebėjo susidoroti su kritulių kiekiu“, – dėlioja V. Juodsnukis.
Į klausimą, ar tikisi kompensacijų dėl gamtos padarytos žalos, V. Juodsnukis sako, kad kitose šalyse kompensavimo tvarka kur kas lankstesnė. Pavyzdžiui, Prancūzijoje po pernykščių šalnų vynuogynams parama buvo išmokėta operatyviai. Pas mus tiek draudimo, tiek kompensacijų iš biudžeto tvarka kur kas sudėtingesnė.
Kiek dėl stichinių nelaimių brangs derlius asociacijos vadovas nesiima spėti, nes branginant derlių krenta pirkimas ir kiekiu parduodama mažiau. Tai taip pat nėra gera žinia. O kaip bus su kompensacijomis, dengiančiomis patirtus nuostolius, neaišku.
„Dvidešimt metų kalbu su politikais, tačiau daugeliui metodikų kūrėjų vis dar sapnuojasi platūs kolūkių laukai ir mano, kad jie prigamins produkcijos. Tačiau realiai reikia remti šeimos ūkius“, – dėsto V. Juodsnukis.