Oficialiame rašte organizacija skelbiamos Lietuvos žemės ūkio tarybos, reikalaujančios ministro atsistatydinimo, ir ją remiančių politikų pavardės.
Šį raštą skelbiame neredaguotą:
„Prieš 30 metų (1991 m.) atkurti Žemės ūkio rūmai šiandien vienija 40 organizacijų ir atstovauja žemdirbių ir kaimo gyventojų interesams. Žemės ūkio rūmai veikia pagal Žemės ūkio rūmų įstatymą ir Asociacijų įstatymą, yra atvira ir skaidriai dirbanti visuomeninė organizacija.
Aktyviai dirbantys ŽŪR nariai analizuoja teisės aktus, teikia siūlymus valdžios institucijoms, šviečia, informuoja, organizuoja parodas ir atstovauja žemdirbiams ir kaimo gyventojams šalies bei tarptautiniu mastu. Žemės ūkio rūmai veikia aktyviai, tačiau ne agresyviai, ieškome kompromisų, deriname atrodytų neįmanomas pozicijas ir dažniausiais randame sprendimus, kuriuos teikiame atsakingoms valdžios institucijoms. Tačiau vis dažniau savęs paklausiame – ar šito darbo reikia Lietuvai ir žemės ūkiui?
Dalį šalies ūkininkų vienijančios organizacijos: Lietuvos ūkininkų sąjunga, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija ir Lietuvos pieno gamintojų asociacija, įsižeidę dėl to, kad šių asociacijų palaikomas atstovas Jonas Talmantas dėl netinkamų asmeninių savybių nebuvo išrinktas Žemės ūkio rūmų pirmininku sukėlė tikrą maištą ir prieš 4 metus išstojo iš Žemės ūkio rūmų ir dabar įvairiausiais būdais siekia sugriauti Žemės ūkio rūmus. Nei LŪS, nei LŽŪBA, nei LPGA net nebandė dirbti konstruktyviai – šių organizacijų atstovai tuojau pat ėmė oponuoti ŽŪR vadovams, patys demonstratyviai išstojo iš visų Žemės ūkio rūmų valdymo organų, ėmė svaidytis kaltinimais ir reikalavimais, tarsi kažkas Žemės ūkio rūmuose turėtų juos specialiai aptarnauti. Niekas neketino Žemės ūkio rūmuose kažko neaptarnauti ar specialiai nustumti į pašalį, kadangi Žemės ūkio rūmuose siekiama kolektyvinių susitarimų, konstruktyviai diskutuojama su valdžia ir laimėjimai yra priskiriami visiems kolektyviai, taip pat kaip ir turėtų būti priskiriami pralaimėjimai. Begalinis noras dominuoti apakino LŪS, LŽŪBA ir LPGA vadovus. Jie patys save ir savo narius įstūmė į konfliktinę situaciją – patys nuteikė savo asociacijų narius prieš Žemės ūkio rūmus, patys išstojo iš valdymo organų, patys atsisakė dalyvauti valdymo organų rinkimuose ir ėmė organizuoti opozicinę organizaciją – Žemės ūkio tarybą, kuri neva atstovaus visos Lietuvos žemės ūkį. Ši organizacija – Žemės ūkio taryba – vykdo agresyvią ŽŪR juodinimo kampaniją. Mėtomus kaltinimus galima priskirti nepagrįstiems „sufantazavimams“, o ne racionaliems siūlymams reformuotis. Jau ketverius metus vyksta neįtikėtinai įžūlus ir negarbingas Žemės ūkio rūmų juodinimo scenarijus, kuriame nevengiama meluoti ūkininkams, traukti neva kažkur girdėtus, bet iš tiesų išgalvotus šmeižtus apie Žemės ūkio rūmų vadovus ir darbuotojus, menkinami visi Žemės ūkio rūmų nariai. Į šį juodinimo darbą įtraukiami net kai kurie siaurų pažiūrų politikai, kurie nesibodi talkinti Žemės ūkio tarybai.
Siekdami ne dirbti, o tik menkinti Žemės ūkio rūmus, Žemės ūkio taryba susifokusavo į keletą svarbiausių taikinių: Žemės ūkio rūmų įstatymas – siekia jį panaikinti, Žemės ūkio rūmų finansavimas – atkakliai ir nuosekliai siekia įrodyti visuomenei, kad ŽŪR atliekamas darbas yra lėšų švaistymas bei aktyviai siekia sumenkinti Žemės ūkio rūmų įvaizdį ūkininkų ir kaimo gyventojų tarpe bei jų įtaką sprendimų priėmimo procesuose.
Žemės ūkio tarybos pasirinkta agresyvi taktika, nėjimas į net ir naudingus kompromisus, grįžimas prie jau išspręstų klausimų ir nuolatinio konflikto palaikymas – netelpa į jokias taisykles. Jei Žemės ūkio rūmai vyko protestuoti į Briuselį dėl didesnių išmokų ūkininkams ir didesnio biudžeto kaimo plėtrai, tai Žemės ūkio taryba sakė, kad ne laiku, ne vietoje, jie nieko nepasiekė. Jei patys važiavo į Briuselį tą pačią dieną, tik kitą valandą – tai prisiskyrė sau didelis pasiekimus ir nuopelnus. Jei Žemės ūkio rūmai kritikavo ministrą A. Palionį, tai Žemės ūkio taryba pareiškė, kaip čia kažkas drįsta kritikuoti ministrą. Jei Žemės ūkio rūmai pasisako prieš ministrų kaitą ir palaiko Žemės ūkio ministrą K. Navicką, tai Žemės ūkio taryba pareiškia, kad tai kone diversija prieš Lietuvos žemės ūkį. Jei Žemės ūkio rūmai suranda kompromisą su valdžios institucijomis, tai Žemės ūkio taryba tai paverčia į „didžiausią žemdirbių pralaimėjimą“. Ir taip visuose klausimuose.
Iš tiesų, normaliam žmogui sunku šiame konflikte atskirti kas yra blogiečiai, o kas – geriečiai. Tačiau blaiviai galvojantys ūkininkai, ministrai, politikai turėtų vieną dieną atsikvošėti. Juk viskas labai aiškiai matosi ir pagal atliekamus darbus bei vykdomas veiklas, pagal organizacijų konstruktyvumą. Jau aiškiai matosi, kad yra susiformavusi tarsi nematoma, tačiau pastebima grupė, kurioje šmėžuoja tikrasis šešėlinis žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius, aktyviai veikia už korupciją nuteistas buvęs viceministras Aušrys Macijauskas – Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas ir Igno Jankausko darbdavys, Edvardas Makelis su Žemės ūkio tarybai tarnaujančia Žemės ūkio konsultavimo tarnyba, už korupciją Kupiškio r. taryboje nuteistas Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Zigmas Aleksandravičius, visą laiką pinigų reikalaujantis Jonas Vilionis.
Ar galvojate, kad ir toliau kone visi Kaimo plėtros programos pinigai, kaip iki šiolei, turi keliauti tik stambiems grūdininkams, o visi kiti ūkiai turi būti nustumti į šoną ? Ar tikrai galvojate, kad stambūs ūkiai nepraris smulkių ir vidutinių ūkių, o tiesioginių išmokų lubos yra tikras ir garantuotas blogis Lietuvos kaimui? Ar tikrai galvojate, kad Lietuva įveiks Europos Sąjungą ir jai nereikės vykdyti Žaliojo kurso ?
Šiandien atrodo, kad kažkuriai daliai ūkininkų tokia agresyvi taktika iš tiesų patinka. Juk priešas yra nurodytas – sugriausime Žemės ūkio rūmus ir pagaliau darysime tai, ką norėsime. Žemės ūkio tarybos narys Jonas Vilionis neslepia „ministras turi dirbti mum“ tik reikia vieną nuimti, o kitą patiems pasistatyti, kad tikrai „dirbtų mum“. Ką liepsime, tą jis ir darys. O jei ne – važiuosime traktoriais !
Ir atrodo, kad šis scenarijus, kaip koks košmariškas sapnas ima pildytis.
„Lietuvos Ryte“ publikuotas straipsnis apie tai, kad neva „Žemės ūkio ministerijoje įvedamas tiesioginis valdymas: ministrui Kęstučiui Navickui gali pavykti išsaugoti postą, bet teks paklusti jį kritikuojančių žemdirbių nurodymams. Premjerei Ingridai Šimonytei siūloma sustiprinti savo politinę komandą į ją pakviečiant žmogų, kuris patartų žemės ūkio klausimais. Gali būti, kad šiuo patarėju bus paskirtas ne kas kitas, o iš posto verčiamam žemės ūkio ministrui per jo susitikimą su žemdirbiais „į akis šokęs“ Lietuvos grūdų augintojų asociacijos administracijos direktorius 35-erių Ignas Jankauskas.“
Jei viskas vyks pagal šį scenarijų, Žemės ūkio rūmų savivaldai neliks nieko kito, kaip nutraukti bandymus civilizuotai susikalbėti su šia Vyriausybe – teikti konstruktyvius siūlymus, analizuoti, rašyti siūlymus, tartis, ieškoti kompromisų ir pan. Ar tikrai Vyriausybė prarado budrumą ir atiduoda vairą tiems, kas šaukia ir grasina traktorių paradais? Ar tai normalu ?
Ar mes, ŽŪR nariai – žemės ūkio asociacijų atstovai norėdami kažką realiai išspręsti, turėsime nueiti ir nusilenkti naujam neformaliam „super ministrui“ ? Gal reikės grįžti į laikus, kai už palankius sprendimus reikės šiam „pateptajam asmeniui“ įteikti naują išmanųjį telefoną ar kažką panašaus, kaip kad buvo prie ministro Kazio Starkevičiaus ? Į kokias konstitucines normas sutelpa šitas farsas ? Tai ką veiks ir už ką atsakys „tikrasis“ ministras, jei jį vadelios lobistinės grūdų augintojų asociacijos direktorius ?
Šiandien Žemės ūkio rūmai vis dar kovoja už gyvybingą kaimą, kuriame ateityje turi būti vietos ne vien tik stambiems ūkiams, tačiau ir smulkiems bei vidutiniams ūkiams, kaimo gyventojams ir verslininkams, kaimo bendruomenėms ir VVG. Žemės ūkio rūmai pasisako už skaidrų ir atvirą dialogą, o ne už neaiškiomis priemonėmis stiprinamas įtakos zonas. Tačiau labai aktyviai siekiama Žemės ūkio rūmus ištrinti ir kaip skėtinę organizaciją, ir kaip žemdirbių bei kaimo žmonių organizacinę formą.
Jau vyksta procesai, kada partiniuose užkulisiuose Kazio Starkevičiaus neva „sutaikymo komisija“ sustatys Žemės ūkio tarybai reikalingus asmenis į reikalingas pozicijas ir taps nebeaišku, kas iš tiesų valdo žemės ūkį –Vyriausybė ar surežisuotą nepasitikėjimo ministru spektaklį surengusi ir neaiškiais būdais žemės ūkio ministrą pasikinkiusi ir absoliutaus dominavimo siekianti Žemės ūkio taryba.“
Lietuvos žemės taryba atkerta, kad patys ŽŪR nėra šventieji.
Komentuoja tarybos narys Ignas Jankauskas:
„Žemės ūkio savivaldoje dalyvauju vos 6 metus. Bet dauguma ūkininkų patvirtintų: Žemės ūkio rūmai iš tiesų atrodo labai liūdnai. Tos dvasios, kuria vedini jie buvo įkurti, o vėliau atkurti senai nelikę.
Jau įprasta, kad didelius jų straipsnius spaudoje pamatome ne tada, kai ūkininkams mokesčius kelia ar įvedinėja ūkio išlikimui grasinančius ribojimus, tokius, kaip nauji žurnalai ir pan. Bet „paklodės“ eterį pasiekia tik tada, kai patiems rūmams iškyla pokyčių rizika. Tai dar kartą patvirtina, kad organizacija orientuota į administraciją, bet ne į narius. Straipsniuose nevengiama painioti datas, įvykius. Kaip, pavyzdžiui, vicepirmininkas Algis Baravykas yra sakęs, kad rūmai nedalyvauja Tarybos akcijose, nors internete apstu medžiagos, kaip rūmai aktyviai įsitraukę. Taip pat nesunkiai galima rasti informacijos, kodėl susiformavo Taryba: rūmams pritarus lėšų perskirstymui iš pirmo į antrą ramstį žinojome, kad tai užkirs kelią deryboms dėl didesnių išmokų ateityje. Rūmai nepaklausė, o juodasis scenarijus išsipildė.“