Ne išimtis ir žemės ūkio bei maisto sektorius. Apie žiedinės ekonomikos poveikį šiam sektoriui, jo laukiančius iššūkius, naudas ir gerąsias praktikas diegiant žiedinės ir bioekonomikos principais paremtus sprendimus bus diskutuojama jau šį penktadienį (balandžio 16 d.) Europos Parlamento biuro Lietuvoje ir skaitmeninių inovacijų centro „AgriFood Lithuania DIH“ rengiamoje nuotolinėje diskusijoje, skirtoje visiems dirbantiems ir besidomintiems agromaisto sritimi. Dalyvavimas renginyje nemokamas, tačiau dėl riboto galinčių prisijungti žmonių skaičiaus būtina išankstinė registracija, rašoma pranešime.
Lietuva – žalia šalis
Vieno iš diskusijos dalyvių, aplinkos ministro Simono Gentvilo, teigimu, Lietuva yra ne tik drąsi, bet ir žalia šalis. Todėl šiuo metu ministerijoje yra dedamos visos pastangos tam, kad būtų sukurtas pagrindas plėtoti nuo iškastinio kurio nepriklausomą ir neigiamo poveikio gamtai nedarantį žemės ūkio ir maisto sektorių. „Europa yra ekologinio ūkininkavimo iniciatyvų lyderė ir mes turėtume susprogdinti mitų apie tai, kad didesnis produktyvumas žemės ūkyje būtinai sąlygoja didesnę žalą gamtai, ekosistemai ir bioįvairovei, burbulą“, – besiruošdamas diskusijai mintimis dalinosi aplinkos ministras.
Panašios nuomonės laikosi ir Europos Parlamento narys Bronis Ropė. Anot politiko, kova dėl resursų tik stiprės. Todėl pagrindinis mūsų iššūkis yra eikvojant kuo mažiau resursų užtikrinti racionalesnį maisto pasiskirstymą ir reikalingą kokybiško maisto kiekį kiekvienam gyventojui, o neišvengiamai likusias atliekas panaudoti, pavyzdžiui, energijos gamybai. Maisto atliekų švaistymo sumažinimas yra vienas iš raktų kurti tvaresnę agromaisto ekosistemą nemažinant gamybos apimčių. Europos Sąjungos duomenimis, Europoje kasmet išmetama apie 88 milijonai tonų maisto atliekų, o tai sudaro apie penktadalį viso Senajame žemyne pagaminamo maisto. Tai lemia ne tik finansinius praradimus, kurie kasmet siekia 143 mlrd. eurų, bet ir bereikalingą dirvos alinimą, gamtos resursų naudojimą bei taršą.
Bioekonomika – neišnaudotas potencialas Lietuvoje
Žemės ūkio ministerijos nuomone, Lietuva turi didelį neišnaudotą bioišteklių, galinčių pakeisti didžiąją dalį šiandien naudojamų importuojamų iškastinių šaltinių, potencialą. „Bioekonomikos principų taikymas agromaisto sektoriuje ne tik sudarytų sąlygas gaminti aukštesnę pridėtinę vertę turinčius produktus bei kurti tvarias darbo vietas kaime, bet ir atlieptų klimato kaitos švelninimo tikslus bei sudarytų sąlygas tvariam gamtos išteklių vartojimui“, – užtikrintai pasakojo viena iš būsimos diskusijos dalyvių, žemės ūkio ministerijos vyriausioji patarėja Dalia Miniataitė.
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto verslumo ir inovacijų projektų vadovė Virginija Kargytė atkreipė dėmesį į tai, kad žiedinės ekonomikos principų diegimas bioekonomikoje, ypač žemės ūkio ir maisto sektoriuje, priartina žmogaus valdomus gamybos procesus prie natūralių gamtos procesų, kuriose neegzistuoja atliekos. Anot Lietuvos biotechnologijų asociacijos viceprezidentės, šiuolaikinės technologijos ir glaudesnis bendradarbiavimas gali ne tik padidinti bioekonomikos sukuriamą pridėtinę vertę, bet ir sumažinti gamybos paliekama neigiamą ekologinį pėdsaką.
Vis dėlto, prieš diskusiją Anykščių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Žilvinas Augustinavičius ragino nepamiršti, kad kalbant apie Žaliąjį kursą, skaitmeninimą ir žiedinę ekonomiką žemės ūkyje nederėtų to atsieti nuo pagrindinio tikslo – visuomenės aprūpinimo kokybišku ir įperkamu maistu bei ekonominio naujųjų technologijų atsiperkamumo naudotojams.