Tokio nesusipratimo kaltininkai žirniai ir pupos, kuriuos grūdininkai augina dėl sėjomainos, ir kurie pagal įvairius reglamentus dažovėms. Tačiau jie nenaudojami maistui ir skirtos perdirbimui arba pašarams.
„Buvo tiesiog formaliai pažiūrėta į kombinuotos nomenklatūros kodus ir pupiniai javai, tokie kaip žirniai, pupos, skirti pašarams, „praėjo“, kaip daržovės. Žinoma, jei tai būtų maistui naudojami žalieji žirneliai, šparaginės pupelės, skirti šviežiam vartojimui ar perdirbimui, būtų suprantama. Tačiau pašarines kultūras auginantys grūdų ūkiai deklaravo, jog keičia veiklos kryptį į daržininkystę, nes augina žirnius, pupas, ir gavo papildomus 25 balus vertinant paraiškas ir nustūmė tikrus daržininkus į užribį. Tai skaudu“, – kas nutiko pasakoja Zofija Cironkienė, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė.
Ji sako, kad blogoji dalis ta, jog šis šaukimas buvo puiki galimybė Lietuvoje pastatyti bent dalį trūkstamų daržovių saugyklų, nes buvo galima tikėtis didesnės paramos, tačiau taip neatsitiko. Vietoj daržovių saugyklų atsiras dar daugiau grūdų sandėlių, įvardintų projektuose daržovių saugyklomis. Pasak asociacijos vadovės, tokie dalykai galimi tik Lietuvoje.
Galėjo išgelbėti per pandemiją
Daržovių augintojams saugyklos reikalingos, kad jie galėtų prekybininkams ir perdirbėjams derlių tiekti ištisus metus bei dalyvauti dabar propaguojamose trumposiose grandinėse, kai ūkininkai patys tiekia savo produkciją galutiniam vartotojui. Pavyzdžiui, vaikų darželiams, mokykloms, ligoninėms.
„Augintojai rudenį pardavinėja produkciją už pačias mažiausias kainas ir konkuruoja vienas su kitu, kas pigiau parduos. Turėdami saugyklas jie galėtų pavasariop be rūpesčių eksportuoti bulves ir daržoves į tokias didžiules šalis, kaip Ukraina, Lenkija, Rumunija, tačiau tam reikalingas derlius, laikomos saugyklose su šaldymo ar mikroklimato įranga, kur jos neprarandama kokybė. Vienam projektui buvo skiriama iki 600 tūkst. eurų paramos. Už visą skirtą paramą buvo galima bent dešimtyje ūkių pastatyti saugyklas iki tūkstančio ir daugiau tonų talpos, kas ypač svarbu ūkiams, daržoves ar bulves auginantiems 20-30 ha„ nes jie dabar skatinami tiekti produkciją mokykloms ir vaikų darželiams. Tačiau to daryti visus metus negali, nes neišlaiko derliaus“, – aiškina Z. Cironkienė ir atskleidžia, kaip nutiko, kad paramą gavo grūdų, o ne daržovių augintojai.
Paraiškose tiesiog buvo parašyta, kad statoma daržovių saugykla ir neaišku kokia, be specifikacijų. Gal tai tiesiog angaras žirniams ir pupoms susipilti. Daržovių prekinio paruošimo įrangai užteko parašyti „daržovių valymo mašina“ – kokia tai mašina – žirnius ir pupas per paprasčiausią sietą perpilti, nebuvo svarbu. Apibūdinimas tiko grūdininkams, kurie žirnius ir pupas džiovina ir parduoda didmena. Daržovės maistui valomos plaunant, šepečiuojant. Svėrimo įrengimai tapo svėrimo platformos sunkiasvorei technikai, o ne pavyzdžiui, bulvių svėrimui po 5 kg ir mažiau – kiekiams, kurie tinka prekybos tinklams – fasuoti skirta įranga.
„Net jei projektų atrankos komitetas šiemet atmes grūdininkų projektus, daržovių augintojams skriauda nebus atstatyta, šiemet jie saugyklų nepasistatys. Nors deklaruojame, kad kovojame su maisto švaistymu, daržoves pavasariop vėl vešime į laukus. Nors deklaruojame, kad grūdų gamybos neremiame, randame būdų, kaip jiems duoti paramą“, – aiškina Z. Cironkienė ir sako, kad per pandemiją nuostoliai buvo patirti ir dėl to, kad smulkesni augintojai neturėjo galinčių derlių išsaugoti saugyklų ir, kai dėl karantino užsidarė viešasis maitinimas, kovą, balandį šios daržovės jau buvo nebetinkamos eksportui, kai jų paklausa didžiausia.
Tvarką pakeitė
Kilus triukšmui. Žemės ūkio ministerija pakeitė reglamentą ir pašarines kultūras auginantiems ūkiams gauti šią paramą bus sudėtingiau.
Ministerijos atsiųstame komentare rašoma, kad siekiant išvengti piktnaudžiavimo atvejų keičiant valdos specializaciją, 2021.04.19 įsakymu Nr. 3D-248 buvo patikslintas Veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų 2021-02-04 įsakymu Nr. 3D-83, 12 punktas:
12. Pareiškėjui, kuris pateiktame projekte numato keisti valdos specializaciją, suteikiamos paramos dydis apskaičiuojamas pagal Taisyklių 24 punkte nustatytą paramos intensyvumą tam žemės ūkio sektoriui, į kurį pareiškėjas numato investuoti ir visos projekte numatytos investicijos yra susijusios su to konkretaus specializuoto žemės ūkio sektoriaus veiklos vykdymu (specializuotam daržininkystės sektoriui priskiriamos investicijos, susijusios tik su šviežių daržovių (t. y. nedžiovintų) gamyba arba perdirbimu (vakuumavimu, konservavimu, atšaldymu, užšaldymu). Ši nuostata taikoma investicinės paramos paraiškoms nustatant paramos intensyvumą ir atitiktį Taisyklių 47.2 papunktyje nurodytam atrankos kriterijui, kai keičiama valdos specializacija).
Tuo atveju, kai projekto investicijos yra susijusios ne tik su to konkretaus specializuoto žemės ūkio sektoriaus veiklos vykdymu, paramos intensyvumas nustatomas pagal Taisyklių 11 punkte nurodytą tvarką. Valdos specializacija 2014–2020 metų Programos laikotarpiu pagal veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ gali būti keičiama tik vieną kartą.
Nuolatinė praktika
Ūkininkai sako, kad tokia praktika, kai tyčia ar netyčia paliekamos landos siauroms interesų grupėms, pasitaiko ne pirmą kartą.
„Taip nutinka kai atsiranda gudresnių už kitus ir iš pinigų, kurie turėtų būti skirti daržovių augintojų skatinimui, statomi elevatoriai ir perkami grūdų kombainai. Taip neatsitinka netyčia. Kažkas surašo reikalavimus ir kai kurie tuo pasinaudoja. Žirniai kaip daržovė gali būti vertinami tada, kai jie parduodami švieži ar maistui, o ne tada, kai jie kuliami su grūdų kombainais ir džiovinami javams skirtuose elevatoriuose“, – piktinasi Saulius Daniulis, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovas ir sako, kad paramą daliname ydingai, kuriame ūkių rūšis, nors galėtume remti tiesiog technikos pirkimą, kuri skirta, tarkime darbui fermoje, darbui sode. Tada nebus taip, kad kaip grūdininkai gauna paramą kaip daržovininkai.
Pasak S. Daniulio, kita problema, kai dėl keistų taisyklių kenčia žmonės, kurie sąžiningai augina vieną ar kitą kultūrą. Taip dėl išmokų medžiotojų kenčia krapų, garstyčių augintojai.
„Kai galiu gauti 700 eurų už hektarą vietoj 200, daug kas bėga į tą sritį. Tada paramos schema pakeičiama ir tie, kurie tiesiog sąžiningai pardavimui augina vieną ar kitą kultūrą, nukenčia“, – specifiką aiškina S. Daniulis.
Pritaikė punktą
Nors buvo galima išvengti, tačiau taip nutiko, nes ministerija nenustatė tinkamų kriterijų, pagal ką bus skiriami pinigai, o grūdininkams paraiškas rašantys konsultantai taisyklėse aptiko įdomų punktą ir jie nusprendė, kad formaliai gali tapti daržovininkais. Tokiais pat, kaip bulvių, morkų ir kopūstų augintojai:
43.2. <….> Jei pareiškėjas pateiktame projekte numato keisti valdos specializaciją, atrankos balai suteikiami, jei pajamos iš specializuoto sektoriaus, į kurį investuojama, po projekto įgyvendinimo pabaigos, antraisiais ir visais kitais projekto kontrolės metais sudarys ne mažiau kaip 45 proc. pareiškėjo žemės ūkio veiklos pajamų (nustatoma pagal verslo plane pateiktus duomenis) – suteikiami 25 balai;
Kitas įdomus punktas, suteikiantis veiksmų laisvę, pasak Nacionalinės mokėjimų agentūros, skambėjo taip:
„Augalų priskyrimas specializuotam sodininkystės, daržininkystės, uogininkystės ar augalininkystės sektoriui atliekamas pagal 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedą, kaip įvardinta taisyklėse.
Atsakydami į klausimą apie naudą, pažymime, kad pagal ministro įsakymu patvirtintas taisykles nuo sektoriaus, kuriame vykdoma veikla arba ketinama vykdyti veiklą, priklauso paramos intensyvumas ir skiriami prioritetiniai balai.“
Šiuo metu vertinamos 65 paraiškos.
Iš jų daržininkystės sektoriuje pateikta 12 paraiškų. Tarp jų yra 6 paraiškos asmenų, deklaravusių, kad veiklą vykdo daržininkystės sektoriuje, ir 6 paraiškos augalininkų, kurie planuoja keisti specializaciją ir auginti žirnius bei pupas.
Taip šią situaciją pakomentavo pati Žemės ūkio ministerija:
Daržininkai gauna pirmumo balų prašydami paramos per KPP priemones (investicijos į valdas). Žirniai pagal KN kodus yra daržovės, tačiau grūdininkai juos taip pat augina (rotacijai, sėjomainai) ir prašydami paramos nurodo, kad jų veikla daržininkystė, gauna pirmumo balus ir paramą.
KKP yra nustatyta, kad parama teikiama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priede nurodytų produktų (išskyrus žvejybos ir akvakultūros) gamybai ir valdoje pagamintiems produktams apdoroti ir/arba perdirbti. Apdorojimo ir perdirbimo proceso metu gautas produktas turi būti iš minėtame I priede nurodytų produktų.
I priede pateikiamas žemės ūkio produktų sąrašas ir jų atitikmuo Briuselio kombinuotajai nomenklatūrai, kuri yra privaloma ir tiesiogiai taikoma visose valstybėse narėse. Būtent vadovaujantis šia nomenklatūra vienam ar kitam sektoriui turi būti priskiriami augalai (žirniai, pupelės ir pan.), pagal šią nomenklatūrą traktuojami kaip ankštinės daržovės.
KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisyklių nuostatos (jos buvo viešai paskelbtos derinimui su visuomene Seimo teisės aktų projektų informacinėje sistemoje) leidžia keisti specializaciją.
Tačiau keičiant specializaciją, Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) turės įsitikinti, kad pareiškėjo projekte numatytos visos investicijos yra susijusios su konkretaus specializuoto sektoriaus veiklos vykdymu. O pajamos iš specializuoto sektoriaus, į kurį investuojama, po projekto įgyvendinimo pabaigos, antraisiais ir visais kitais projekto kontrolės metais sudarys ne mažiau kaip 45 proc. pareiškėjo žemės ūkio veiklos pajamų.
Siekdama įsitikinti, ar specializacijos keitimas projekte pagrįstas, NMA tikrins:
1. kiekvienos investicijos realumą, pagrįstumą ir būtinumą sektoriaus, į kurį pareiškėjas pateikė paraišką, veiklai vykdyti;
2. kiekvienos investicijos atitikimą pareiškėjo ūkio gamybiniam potencialui;
3. pareiškėjo turimą registruotą techniką ŽŪIKVC registre ir neregistruojamą techniką, nurodytą paraiškoje.
4. rodiklių priežiūros lentelėje rodiklio „Gamybos apimtys“ (pagal sektorių, į kurį pateikta paraiška) numatytas prognozes;
5. verslo plane numatytų gauti pajamų realumą;
6. pasėlių deklaravimą ataskaitiniais metais ir einamaisiais metais, jei einamaisiais metais buvo deklaruota.
Jei nebus įsitikinta, kad pareiškėjas iš tiesų planuoja keisti specializaciją, jam bus suteikiamas mažesnis intensyvumas (kaip augalininkui) ir nesuteikiami prioritetiniai balai. Taip pat paramos gavėjui, nevykdant įsipareigojimų, tame tarpe ir susijusių su atrankos balais, bus taikomos sankcijos.
Paramos dydžiai:
Daržininkystės ūkis, vykdantis gamybą ar perdirbimą maksimaliai gali gauti 70 proc. paramos intensyvumą. Augalininkystės ūkis, vykdantis gamybą – 60 proc., augalininkystės ūkis vykdantis perdirbimą – 50 proc.
Visi pareiškėjai, nepriklausomai nuo sektoriaus gali gauti (nurodyti paramos dydžiai bus taikomi 2021 m. nuo gegužės mėn. renkamoms paraiškoms):
Investicinę paramą iki 200 000 Eur projektui;
Investicinę paramą ir lengvatinę paskolą 400 000 Eur (investicinė parama negali viršyti 200 000 Eur ir lengvatinės paskolos suma negali viršyti 200 000 Eur);
Tik lengvatinę paskolą (investicijoms ir apyvartiniam kapitalui; tik apyvartiniam kapitalui) iki 200 000 Eur;
2014–2020 metų Programos laikotarpiu paramos suma negali viršyti 600 000 Eur (įskaitant paskolą).