Siekiant apsisaugoti nuo viruso plitimo, privaloma visas į ūkį grįžtančias transporto priemones dezinfekuoti, o šerti kiaules šių metu derliaus grūdais galima tik juos išlaikius 60 dienų, Ruošiant pašarą kiaulėms, jis turi būti termiškai apdorojamas (nuplikomas karštu vandeniu). Šėrimui nenaudoti šviežios žolės ar kitų žaliųjų augalų, prieš tai jų termiškai neapdorojus. Kiaulių pakratams nenaudoti šviežio derliaus šiaudų, jų neišlaikius bent 90 dienų.
AKM gali būti pernešamas ant avalynės, drabužių, užterštų įrankių ar transporto priemonės paviršių, todėl sugrįžus iš miško, lauko būtina persirengti, persiauti, o drabužius išskalbti ir tik laikantis visų biologinio saugumo priemonių eiti į kiaulių laikymo vietą.
Šiemet stebimas AKM protrūkių didėjimas šernuose, o židiniai jau nustatyti ir trijuose Lietuvos kiaulių ūkiuose: Klaipėdos, Raseinių ir Rokiškio rajonuose. Rajonai, kuriuose ypač gausiai randama AKM užsikrėtusių šernų: Šilalė, Šilutė, Klaipėda, Plungė, Kretinga, Telšiai, Šiauliai, Raseiniai, Biržai. Šiuose regionuose ūkininkaujantys turi išlikti ypač budrūs.
Vis tik VMVT specialistai primena, kad ne tik rizikingiausių rajonų kiaulių laikytojai turi laikytis biologinio saugumo reikalavimų, tačiau tai yra privalu ir visiems kiaulių laikytojams Lietuvoje:
Draudžiama kiaules šerti maisto atliekomis,
privaloma kiaules laikyti atskirtas nuo kitų laikomų gyvūnų,
ūkyje ir aplink jį įrengti vabzdžių, graužikų ir kitų ligos užkrato pernešėjų kontrolės priemones, naudoti tinkamas dezinfekavimo priemones prie ūkio įėjimų ir išėjimų,
asmenys, einantys į ūkį, kuriame kiaulės laikomos savo reikmėms, privalo persirengti, persiauti batus, nuolat dezinfekuoti rankas, laikytis asmens higienos. Lygiai taip pat ir išėjus iš ūkio,
neleisti pašaliniams asmenims lankytis kiaulių laikymo vietoje.
Navickas: rengiamos nacionalinės pagalbos priemonės
Jungtinė Karalystė (JK) nuo šio mėnesio uždraudė įvežti kiaulieną ir jos gaminius iš šalių, kuriose nustatytas afrikinio kiaulių maro (AKM) virusas tiek laukinėje faunoje, tiek kiaulių ūkiuose. Draudimo pasekmes skaudžiai pajus ir Lietuva – šiuo metu į JK kiaulieną eksportuoja 24 mūsų šalies įmonės.
Eksportuoti kiaulienos ir jos gaminių negalės šalys, kuriose dėl AKM viruso nustatytos II ir III ribojimų zonos. Šiuo metu dėl AKM plitimo tarp šernų beveik visa Lietuvos teritorija yra atsidūrusi II ribojimų zonoje. Dėl trijų protrūkių kiaulių ūkiuose papildomai taikoma ir III ribojimų zona.
„Vis nauji AKM židiniai kelia didelį susirūpinimą. Atidžiai stebime situaciją ir rengiame nacionalinės pagalbos priemones, tačiau to gali nepakakti. Kaip suvaldyti AKM laukinėje faunoje, papildomai Žemės ūkio ministerijoje šaukiame specialistų bei ekspertų pasitarimą“, – akcentuoja žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Vienašališkas JK draudimas, nesuderintas su Europos Sąjungos šalimis, įtakos turės ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos, Estijos, Bulgarijos ir dalies Lenkijos gamintojų eksportui, nes šiose šalyse taip pat nustatytos II ir III ribojimų zonos.
Draudimo išimtį UK taiko tik termiškai apdorotiems kiaulienos gaminiams, kurių gamybos proceso metu produkto vidaus temperatūra pasiekia + 80 °C temperatūrą.
„Gavę žinią apie eksporto draudimą, nedelsiant informavome Lietuvos įmones. Dalis eksportuojamos produkcijos yra gaminama žemesnėje nei + 80 °C temperatūroje, tad tai gali paveikti išvežamos produkcijos apimtis,“ – sako Lietuvos vyriausiasis veterinaras Vaidotas Kiudulas.
Pasak V. Kiudulo, kadangi AKM laukinėje faunoje plinta visoje Europoje, didžiausias iššūkis yra išlaikyti teritorijas 12 mėnesių be AKM protrūkio laukinėje faunoje. Jo teigimu, šiuo metu svarbiausia imtis griežtų sprendimų dėl šernų populiacijos mažinimo ir biosaugos reikalavimų įgyvendinimo.
Įtarus AKM, būtina nedelsiant kreiptis į veterinarijos gydytoją ir pranešti apie įtarimą VMVT numeriais: 1879 arba +370 5 242 0108. Pranešti taip pat galima ir el. paštu info@vmvt.lt
