Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) pranešimo, pavojingos ligos užkratas viename iš ūkių buvo nustatytas nugaišus penimai kiaulei, kurios tyrimai parodė AKM. Šis Lenkijos ūkis patenka į II ribojimų zoną, kurioje AKM viruso patekimo rizika į ūkius išlieka didelė, nes liga cirkuliuoja ir laukinėje faunoje.
Kitame ūkyje, kilus AKM įtarimui ir padidėjus gyvūnų gaišimui, taip pat buvo atrinkti mėginiai tyrimams ir nustatyta liga, ūkis taip pat patenka į II ribojimų zoną.
Trečiasis protrūkis, praėjusią savaitę pasireiškęs 976 kiaulių ūkyje, kilo nugaišus dviem paršavedėms. Ūkio savininkui pranešus veterinarijos specialistams apie situaciją, buvo atlikti AKM tyrimai. Ūkininko laikomoms kiaulėms buvo padidėjusi temperatūra, sumažėjęs apetitas ir judrumas, padidėjo jų gaištamumas. Šis ūkis yra III ribojimų zonoje.
Visuose trijuose AKM paveiktuose Lenkijos ūkiuose augintos kiaulės bus nugaišintos ir sunaikintos, kad ligas neišplistų toliau, taip pat atliekami ūkių valymo bei dezinfekavimo darbai. Vykdomas epizootinis tyrimas, siekiant nustatyti, kaip liga pateko į ūkius. Per šiuos metus Lenkijoje jau nustatyta 11 AKM židinių ūkiuose, kur buvo laikoma per 21 tūkst. kiaulių.
VMVT specialistai perspėja kiaulių laikytojus Lietuvoje, kad vasara – ypač didelio pavojaus AKM virusui plisti laikotarpis. Kiaulių laikytojai turi ypač atsakingai laikytis biologinio saugumo reikalavimų, saugoti auginamas kiaules, užtikrinti, kad kiaulių laikymo vietoje nesilankytų pašaliniai asmenys, kartu su kiaulėmis nebūtų laikomi iš laukų, ganyklų parginti gyvuliai, šerti kiaules tik termiškai apdorotais pašarais. Didelę riziką AKM virusui iš gamtos patekti į kiaulių ūkius kelia ir žmonių lankymasis miškuose, uogavimas ar grybavimas.
Lietuvoje AKM virusas šiais metais nustatomas tik šernų populiacijoje. Tačiau, kol AKM cirkuliuoja tarp šernų, visada išlieka grėsmė virusui patekti ir į kiaulių ūkius.