Plačiau apie tai tekste „Užprogramuota kaimo mirtis: daugiau kaip pusė Lietuvos žemės – saujelės žemvaldžių rankose."
20 proc. ūkininkų gavo 80 proc. paramos.
Rasa Melnikienės, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto direktorė, sako, kad nuo 2010 m., kai prasidėjo greitas ūkių stambėjimas jie mėgino kreiptis į politikus, kad būtų priimti atitinkami sprendimai ir šis procesas būtų stabdomas.
„Šio proceso priežastis paprasta – ES nustatytas išmokų modelis, kai mokama už hektarus. Tai sukėlė grandininę reakciją ir ūkiai sparčiai stambėjo. Nuo 2014 m. išmokų sistema pakeista ir matome, kad stiprėja smulkūs bei vidutiniai ūkiai“, – aiškina R. Melnikienė.
Ekspertė sako, kad jei mes norime į kaimą pritraukti jaunimą, reikia remti smulkius ūkius, nes būtent nuo tokių ūkių kaime kurtis pradeda jaunimas. Didieji gali konkuruoti ir be didesnės paramos.
„Mes pakeitėme išmokų sistemą ir didžiausia parama atitenka už vadinamuosius „pirmuosius hektarus“. Be to, naujajame finansiniame periode labai griežtai kalbama apie išmokų mažinimą didiesiems ūkiams. Išmokos, kurios viršija 60 tūkst. eurų ženkliai mažinamos, virš 100 tūkst eurų nebebus mokamos išvis“, – apie pokyčius aiškina žemės ūkio ministras Giedrius Surplys.
Nors ES nereikalauja, tačiau Lietuva priėmė sprendimą, kad nuo rugpjūčio 1 d. bus mažinamos išmokos ūkiams, kurie gauna virš 150 tūkst. eurų išmokų.
Pirminiais skaičiavimais tai palies apie 20 ūkių.
R. Melnikienė skaičiuoja, kad jei ateityje bus pritaikyta ES siūloma 60 tūkst. eurų riba, tai palies apie 3 proc. mūsų ūkių.
„Sutaupyta suma bus simbolinė. Nuo 70 tūkst. iki milijono eurų. Tai svarbus žestas parodant, kad valstybė kaimo pagrindą mato smulkius ir vidutinius ūkius“, – aiškina G. Surplys.