Šį apdovanojimą skiria ir nugalėtojus išrenka Europos Komisija drauge su visos Europos klasterius vienijančia organizacija (ang. European Cluster Collaboration Platform), rašoma pranešime.
Europoje yra daugiau nei 1 000 klasterių (Lietuvoje jų yra apie 50), juose veikiančiose įmonėse dirba net 25 proc. visų ES darbuotojų, o į juos susibūrę 70 proc. MVĮ mūsų žemyne. Net 8 iš 10 klasterių prisideda prie spartesnės verslo skaitmenizacijos, o 60 proc. visų klasterių inovatyvia veikla skatina sėkmingą žaliosios transformacijos įgyvendinimą. Iki šiol nežinojusiems, kas yra klasteris, galima trumpai apibendrinti, kad tai – įmonių ir mokslo ar studijų institucijų bei kitų subjektų partnerystė, kurios nariai veikdami kartu siekia padidinti sukuriamą pridėtinę vertę.
Įveikti Europos verslo pasaulyje žinomi vardai
Europos Komisija, įvertinusi rekordinį pretendentų į Europos metų klasterių koordinatorius skaičių, išskyrė tris stipriausius klasterių vadovus Europoje. Lemiamas balsas buvo patikėtas Europos klasterių bendruomenės nariams, kurie išrinko nugalėtoją. Be Lietuvos klasterių tinklo „KlasterLT“ ir „AgriFood Lithuania“ klasterio direktorės K. Šermukšnytės-Alešiūnienės komisija tarp trijų finalininkų taip pat išrinko Europos geležinkelių klasterių asociacijos viceprezidentę italę Veronicą Eleną Bocci ir Katalonijos vandens partnerystės klasterio vadovą ispaną Xavierą Amoresą Bravo.
Nori didesnio dialogo su valdžia
„Galime pasidžiaugti, kad matomas spartus efektyviai veikiančių klasterių, kurie svariai prisideda prie Lietuvos BVP augimo, inovacijų bei skaitmenizacijos sprendimų diegimo, skaičiaus Lietuvoje augimas. Klasterių indėlis matomas ir kitose mūsų visuomenei be galo svarbiose srityse tokiose kaip darbo vietų kūrimas, verslo tinklų stiprinimas bei prioritetinių valstybės sumaniosios specializacijos tikslų įgyvendinimas. Jų vaidmuo tapo ypač svarbus regionų ekonominiam ir socialiniam vystymuisi. Džiugu, kad šie pasiekimai yra matomi visoje Europoje. Vis dėlto, nepaisant visų šių aplinkybių, Lietuvoje klasteriai vis dar nesulaukia pakankamo politikos formuotojų dėmesio. Mums trūksta aiškaus valstybės apsisprendimo, kokius klasterius mes norime matyti, kaip turėtume juos vertinti ir kur galėtume efektyviausiai išnaudoti jų potencialą pokyčiams kurti. Tam mums reikėtų aktyvesnio politikos kūrėjų įsitraukimo ir ndradarbiavimo su klasterių bendruomene. Tai mums visiems kartu leistų sukurti vieningą Lietuvos klasterių kelrodį“, – teigė metų Europos klasterio koordinatore pripažinta K. Šermukšnytė-Alešiūnienė.