„Miskininkas.eu“ žiniomis, už minėtų trijų medelynų grupę Lietuvos įmonė sumokėjo daugiau nei 1 mln. eurų, tačiau papildomai dar reikėjo skirti apyvartinių lėšų bei pinigų pradėtoms investicijoms.
Į Suomijos rinką lietuviai atėjo neatsitiktinai – jau keletą metų šioje šalyje bendrovė teikia įvairias miško darbų paslaugas bei žino vietos specifiką. Medelynuose, kaip ir iki privatizavimo, dirba suomiai, iš esmės vietinių miestelių gyventojai, o lietuviai pertvarko vadybą bei planuoja medelynų plėtrą.
Technologijos išliko suomių
Juuka – vienas iš trijų įsigytų medelynų. Pagal auginamų sodmenų kiekį Suomijoje jis yra 3–4 vietoje ir Karelijoje įsikūręs piečiausiai, per metus jame išauginama apie 8 mln. sodmenų. Antrasis, Kannus medelynas, yra vakarinėje šalies dalyje, arčiau jūros, nuo Helsinkio nutolęs apie 500 km. Jame auginama 12– 14 mln. sodmenų. Trečias medelynas įsikūręs šiaurėje, Laplandijos provincijoje, apie 700 km nuo Helsinkio nutolusiame Kemijävri mieste ir augina apie 5– 6 mln. sodinukų. Iš viso minėta grupė per metus išaugina apie 20–25 mln. sodmenų.
Pirmieji miško medelynai Suomijoje pradėjo veikti dar prieškariu, metams bėgant jų skaičius augo ir privačiame, ir valstybiniame sektoriuje. 1991 m. valstybinių miškų medelynų grupė buvo sujungta į vieną jų valdymo įmonę, o maždaug prieš metus jos grupėje likusius tris stambius medelynus nutarta privatizuoti – paskelbtas pardavimo konkursas.
Lietuviai dalyvavo konkurse, kurį laimėjo per derybų procesą ir įsigijo 100 proc. akcijų paketą. Netrukus 3 proc. akcijų bendrovė pardavė ir medelyno darbuotojams.
„Technologijos bei patirtis išliko suomių, o mes ėmėmės pertvarkyti vadybą, nes valstybinis valdymas nebuvo efektyvus“, – akcentuoja vienas iš naujųjų savininkų ir priduria, kad Suomijoje visi medelynai jau seniai perėmė naujas technologijas ir viską augina konteineriniu būdu su uždara šaknų sistema.
Anot jo, kitokių čia nėra, gal prieš 30 metų daigynai dar plytėjo laukuose, o dabar viskas iš esmės – šiltnamiuose, bet paauginimui sodinukai perkeliami ir į lauko plotus.
Medelynai skirtingi, taip pat skiriasi jų sodinukų išauginimo ciklai – šiaurinėje dalyje per metus tėra vienas ciklas, o kituose – po du. Pagrindiniai sodmenys eglės, o šiaurėje – daugiau pušies, be to, dar auginama beržo ir kitų sodinukų, tačiau iš esmės lapuočiais užsiima kiti medelynai.
Ką naujo lietuviams reikėjo įdiegti? Savininkų atstovo teigimu, nors medelynų sodmenys tikrai kokybiški, pati veikla ne be priekaištų, nes valstybinė įmonė nebuvo itin rentabili, sodinukų pardavimo kaina palyginti žema, o gamybos kaštai dideli.
Vis dėlto iš pradžių labai radikalių pertvarkų nesiimta, bet pradėta tvarkyti finansų srautus, žiūrėti, kad būtų mažiau išlaidaujama ir kad sodmenys būtų parduodami pagrįsta kaina. Be to, buvo darbų, kuriuos reikėjo užbaigti, pavyzdžiui, Juukos medelyne pastatyti naują šaldytuvą, taip pat vyko kitas modernizavimas. Artimiausių metų tikslas – atsiskaityti su bankais, sumažinti nemenkas medelynų skolas, įgyvendinti pradėtus projektus ir planuoti tolimesnę plėtrą.
Medelynuose dirba paprasti žmonės
„Medelynuose dirbantys suomiai – paprasti žmonės, kaip ir lietuviai. Dauguma yra artimiausių miestelių gyventojai, kurie čia dirba jau daugelį metų, nes tai pagrindinis jų pragyvenimo šaltinis. Vidutinis amžius svyruoja apie 40– 50 metų, problema, kad regionuose dauguma gyventojų sensta, mažėja darbo jėgos. Suomiai, kaip ir daug kitų šalių, ieško, iš kur paimti jaunesnės, o Baltijos valstybės yra vienos iš tokių donorių“, – teigia Lietuvos bendrovės atstovas.
Juukos medelyne prie pakavimo pluša daugiau moterų nei vyrų, o iš viso per darbų įkarštį čia užimta apie 130 žmonių. Iš esmės didžiąją operacijų dalį atlieka technika – sėklų sėjimas, laistymas ir kiti procesai automatizuoti, o rankiniu būdu vyksta dalis pakavimo, taip pat sodinukų priežiūros.
Apmokėjimas už darbą – valandinis. Naujųjų savininkų nuomone, tai irgi neskatina dirbti efektyviau ir tą reikėtų tobulinti. Vis dėlto įsileisti lietuvių darbininkų į medelyną suomiai kol kas ne itin nori. Be to, privatizavimas bei naujo savininko užsieniečio atėjimas jiems sukėlė ir nemenką stresą. Tačiau įtampa pamažu atslūgo, be to, visų medelynų vadovai išliko tie patys. Pakeista tik valdyba, kuriai priklauso lietuviai ir medelyno direktorius.
Perspektyvą sieja su plėtra
Tolimesnė medelynų ateitis siejama su plėtra.
„ Norime, kad kiekvienas medelynas kasmet parduotų ne mažiau kaip 10 mln. sodmenų, tai reiškia, kad per artimiausius metus bus plečiamos medelynų apimtys, taip pat planuojame daugiau sodmenų parduoti į užsienį – Norvegiją ir Švediją. Šiemet pirmą sutartį jau pasirašėme su norvegais dėl maždaug 0,5 mln. vienetų sodinukų pardavimo ir intensyviai žvalgomės po Švediją bei deramės dėl sutarčių. 2019 m. tikslas – į užsienį eksportuoti 30 proc. sodmenų“, – apie ateities užduotis kalba lietuviai.
Sodinukų užsakymai paprastai sudaromi rudenį kitiems metams arba pagal konkursus bei derantis net keliems metams į priekį. Pirkėjai – privačių ir valstybinių miškų valdytojai bei miškų asociacijos, kurios jungia mažesnius savininkus.
Lietuvių privatizuotoje įmonėje pardavimo vadybininku dirbantis Juha Nousiainenas (Juha Nousiainen) sako, kad pareigas užsienio kompanijoje jis užima pirmąkart. Bendrauti su lietuviais jam patinka, nes pastarieji dirba labai našiai, lanksčiai prisitaiko prie situacijos, stengiasi viską atlikti labai kokybiškai ir greitai.
„Man patinka struktūra, vadovai ir darbas su grupių vadovais, be to, ir pačiam reikia mažiau pastangų, nes viskas apgalvotai sudėliota, bendrovėje gera atmosfera. Žinoma, kai tiek daug darbų, auginama milijonai sodmenų ir želdinama tūkstančiai hektarų, atsitinka ir nenumatytų atvejų, kas suprantama, bet iš principo profesine prasme šioje kompanijoje atsivėrė didesnės galimybės tobulėti“, – teigia Juha.
Miškininko išsilavinimą turintis jaunas pardavimų vadybininkas yra patenkintas savo pasirinkimu ir, anot jo, džiaugiasi kiekviena diena.