Kai kurie, valdydami didesnius pievų plotus, gali ir nemažai prisidurti šieną eksportuojant į užsienį.
Gyvulius laikantys ūkininkai pašarus žiemai dažniausiai ruošia iš savo žemėse augančios žolės. Įprasta, kad vasarą vyksta 2 - 3 žolės pjovimai. Gaunamas šienas rišamas į kitkas, presuojamas ar pakuojamas į šienainio rulonus.
Užtektinai savo reikmėms pašaro pasiruošę ūkininkai, šieno likučius parduoda. Skelbimų puslapiuose šieno kaina, priklausomai nuo įpakavimo ir rulonų dydžio, svyruoja nuo 20 iki 35 – 40 eurų už ruloną. Šieno ir šienainio rulono svoriai gali svyruoti nuo 200 – 250 iki 500 - 700 kg.
Šis sezonas šieno turėtojams ypatingas tuo, kad praeitos vasaros sausros mėnesius nuvarginti kai kurių Europos šalių ūkininkai pradėjo žvalgytis į Lietuvą ieškodami įsigyti šieno gyvulių pašarui. O ir jų mokama kaina gerokai viršija įprastą Lietuvos rinkos vidurkį.
Nenorėjęs prisistatyti ūkininkas DELFI pasakojo, kad šiemet pirmą kartą per 10 ūkininkavo metų eksportavo šieną į Švediją. Pradžioje nenorėdamas atskleisti tikslios savo šieno pardavimo kainos į šią Skandinavijos šalį, vėliau tik apytiksliai įvardino kainų intervalą tarp 100 ir 200 eurų už toną.
„Žinoma, apsimoka parduoti į Švediją, šiuo metu niekas ten nebeveža, nes jie dabar jau patys prišienavo iš trečią ar ketvirtą kartą ataugiusios žolės. Šiemet jie labiau pirko dėl to, kad iš pirmos žolės pjovimo nieko nepripjovė, išsigando, dėl to ir ieškojo svetur. Dėl tokių pirkimų Švedijoje ne vienas ūkis netgi bankrutavo.
Nesakysiu už kiek aš pardaviau, tik galiu pasakyti, kad kaina viršija 100 eurų, tačiau ta kaina yra ne už ruloną. Jie perka už toną pašaro, skaičiuokime, kad 3 rulonai yra apie 2 tonos. Priklauso, kaip tankiai presas supresuoja tą ruloną, jo svoris svyruoja nuo 500 iki 700 kg“, - DELFI pasakojo Pagėgiuose 200 galvijų ūkį turintis vyras.
Ūkininkas papasakojo, kad užuodę neblogą pelną iš karto atsiranda ir apsukresnių ūkininkų. Vyras juos įvardino automobilių prekyboje dažnai naudojamu terminu „perekupai“. Tiesa, parduoti šieną į Švediją nėra taip paprasta. Šalies ūkininkai nepasitiki atitinkamo statuso neturinčiais prekiautojais.
„Eilinis žmogus negali tiesiog pardavinėti šieną švedams. Reikia turėti savo įmonę. Be to, be dokumentų perka nenoriai, bijo apgavysčių. Reikia turėti įmonę, europinius PVM kodus, visus reikiamus dokumentus.
Atsiranda, kaip aš sakau, „perekupai“. Mokantys užsienio kalbą stebi jų ūkininkų forumus, kur ieško informacijos, mato, kam ko reikia. Tada prisiperka Lietuvoje mūsų kainomis ir veža jiems parduoti jų kainomis. Nemažai tokių perpardavinėtojų atvažiuoja iš Lenkijos ir veža sau ir po visą Europą“, - apie šieno pardavimą tarptautinių mastu pasakojo ūkininkas iš Pagėgių.
Tiesa, vyras pažymi, kad tokia prekyba nėra tendencija. Viskas priklauso nuo oro, kuris ir lemia tą poreikį. Lietuvos ūkininkai pirmiausia galvoja, kad apsirūpinti patiems, o jei šieno lieka, tada kažkiek parduoda. Dažnai būna, kad užtenka to šieno visiems.
„Gaminiesi visų pirma, kad sau užtektų, o paskui žiūri, kiek gali parduoti, kad atsipirktų sąnaudos, technikos naudojimas ir amortizacija. Jei geri metai, niekam to šieno nereikia, niekas nepirks ir pačiam neapsimoka prisivežti tūkstančius rulonų ir žiūrėti į juos.
O va, blogais metais, jei turi žolės, prišienauji ir tada parduodi žiemą. Dar žiema nesibaigė, bet planuoju šiemet į užsienį išvežti apie 700 - 1000 rulonų. Nėra taip, kad tai būtų nuolatinis verslas ar kas nors pastoviai tuo užsiimtų. Dažniausiai ūkininkai, kurie verčiasi gyvulininkyste, pagamina sau pašarą, paskui pasiskaičiuoji, jei lieka, parduodi, kad atsipirktų plėvelės, kitos sąnaudos. Su mūsų pieno ar mėsos supirkimo kainomis neuždirbi, ypač, jei dar kokią paskolą pasiimi ūkio technikai. Apskritai, dirbi, kad išgyventum“, - teigė pašnekovas.
Pagėgiuose ūkininkaujantis vyras skaičiavo, kad šienainio rulono savikaina apie 12 eurų. Lietuvoje rulonas be PVM vidutiniškai kainuoja 30 eurų, plius pristatymas. Pernai vidutiniška kaina buvo daugiausia 25 eurai už ruloną.
Ūkininko žiniomis, lietuviškas šienas šį sezoną buvo vežamas ir į kitas Skandinavijos šalis, į Danija, Norvegiją. Pasak vyro, nuo sausros nukentėję Vokietijos ūkininkai gavo paramą iš vyriausybės, kad galėtų įsigyti šieno pašarui iš kitų šalių.
Kiti DELFI kalbinti ūkininkai skelbimuose prekiaujantys šienu teigė, kad jų ūkiai nėra labai dideli. Nedidelius šieno likučius jie parduoda skelbimuose arba išdalina mažiems ūkiams. Apie pardavimus į užsienyje vidutiniai ir smulkūs ūkininkai teigė nesvarstantys, kai kurie jų net nebuvo girdėję apie svetur tokiomis kainomis parduodamą šieną.