Jaunos šeimos, kurios kuriasi kaime, mėgsta palaidai laikyti vištas, kurių kiaušinių ir mėsos skonis geresnis nei užaugintų didžiuosiuose kompleksuose. Tačiau kai Lenkijoje buvo užfiksuotas paukščių gripas, dėl kurio jau sunaikinti dešimtys tūkstančių sparnuočių, laisvai laikomi naminiai paukščiai gali atnešti didžiulių nuostolių.
Radus užkratą ūkyje, nesvarbu kokio jis dydžio, stabdomas ar griežtai ribojamas paukščių auginimas visame regione iki 10 kilometrų spinduliu. Visiškai nesvarbu, tai milžiniškas kompleksas, ar sodyba miškų glūdumoje.
Ribojimai paukštynams be užkrato
„Jei pasireikš paukščių gripas, dalį paukštynų gali tekti uždaryti. Pas mus plinta laikymas palaidomis vištomis. Nors esant paukščių migracijai sparnuočiai turi būti laikomi po stogu, uždengti, tačiau šie reikalavimai galioja tik tam tikrą laiką. Nežinia, ar pakeitus taisykles būtų galima sparnuočius auginti ekologiškai. Taip jau nutiko su Afrikiniu kiaulių maru. Ekologiškai auginti šnipuotąsias ir laikytis biosaugos reikalavimų praktiškai nerealu, nes investicijos būtų milžiniškos ir produkcija „auksinė“, – aiškina Saulius Daniulis, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos prezidentas.
Jis pripažįsta, jog mažieji augintojai vargu ar gali fiziškai laikytis biosaugos reikalavimų. S. Daniulis sako, kad kaimuose, kur žmonės laiko po keliolika ar kelis šimtus vištų, niekas neinvestuos į modernias biosaugos priemones.
„Ligos grėsmė vėl kirs per pakinklius smulkiems ūkininkams, kurie augindavo po kelis šimtus vištų ir turguje parduodavo kiaušinius. Iš kitos pusės, jei pas močiutę, kuri laiko tris vištas, praskrendanti varna užneš paukščių gripą, bus uždarytas ir didžiulis paukštynas, esantis šalia“, – galimą riziką įvardina S. Daniulis.
Vytautas Tėvelis, Lietuvos paukštininkystės asociacijos prezidentas, sako, kad ekonomiškai šis gripo protrūkis Lenkijoje kol kas mums didesnio poveikio nepadarė. Liga apėmė tik vieną regioną, o šalis didžiausia paukštienos gamintoja visoje Europoje. Tačiau niekas nežino, kas gali nutikti, jei liga realiai ateis.
Virusą gali atnešti
„Mums baisiau, kad ten gamtoje liks ligos sukėlėjas, kuris išliks dirvoje ar mėšle ir migruojantys paukščiai jį atneš. Didžiulė rizika, kad jis pateks pas smulkius augintojus. Pats važinėjau po kaimus ir mačiau laisvai vaikštinėjančias vištas. Jei gripas pateks į tokį ūkį, kuris yra netoli didelio prekinio ūkio ir pastarajam bus taikomi dideli apribojimai. Ką reiškia šimtus tūkstančių paukščių laikančiam objektui draudimas išvežti produkciją? Be to, kai kurie auginimo būdai tokie, kad paukštis turi turėti laisvą išėjimą į lauką. Nežinia, ar šio būdo netektų atsisakyti“, – pavojus vardina V. Tėvelis ir sako, kad dėl to galime prarasti netgi rinkas.
Lenkijoje, skirtingai nei pas mus, auginimas nėra koncentruotas keliose įmonėse. Ten didieji perdirbėjai tiesiog užsako ūkininkams užauginti mėsinius paukščius arba kiaušinius. Žemdirbiai turi fermas ir parduoda produkciją. Tokios koncentracijos, kai pagrindinis paukščių auginimas sukoncentruotas keliuose milžiniškuose objektuose, nėra.
Patys paukštininkystės sektorius pas mus šiandien gyvena ne geriausius laikus, tačiau kol kas nedirba nuostolingai. Konkuruojame su Lenkija ir Ukraina, iš kur plūsta produkcija.
„Augintojai pragyvena, tačiau neuždirba tiek, kad būtų galima kalbėti apie dideles investicijas ir plėtrą“, – aiškina V. Tėvelis.
Asociacijos vadovo žiniomis, pernai sparčiau plėtėsi tik smulkūs augintojai, dalis iš kurių propaguoja ir vištų laikymą ant kraiko. Pavienių augintojų, sprendžiant pagal vienadienių viščiukų pardavimus, skaičius išlieka panašus.
Ieško, ar produktai nepateko į Lietuvą
Atsakinga Lenkijos veterinarijos institucija informavo, kad Lubartuvo apskrities regione užregistruoti dar du nauji didelio patogeniškumo paukščių gripo protrūkiai. Gripas pasireiškė tame pačiame kaime, kuriame buvo nustatytas pirmasis šios ligos atvejis. Liga pavojinga ir žmogui. Nors tikimybė, kad bus užsikrėsta vartojant produktus menka, tačiau liečiant sergantį gyvūną užsikrėsti galima.
Šiuo metu Lietuvos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) tiria, ar užkrėsta mėsa nepateko ir į Lietuvą.
„Viename iš Lenkijos kaimų keliuose ūkiuose pasireiškė paukščių gripas. Bendravau su kolegomis šioje šalyje. Jie išsiuntę tyrėjų komandą ir jie tiria, iš kur tas virusas pateko. Didžiausia tikimybė, kad ligą atnešė neišskridę laukiniai. Jie yra natūralus šio užkrato šaltiniai. Jie nebūtinai serga, tačiau virusą perneša“, – aiškina Vidmantas Paulauskas, VMVT direktoriaus pavaduotojas.
Liga jau buvo fiksuota
Lietuvoje laukinėje faunoje liga taip pat buvo fiksuota prieš keletą metų – krito penkios žiemoti likusios gulbės. Į ūkius liga nepateko.
„Greičiausiai, Lenkijos ūkiuose biosauga buvo nepakankama ir ūkininkai atsinešė ligą. Dabar kolegos iš šios ligos įdiegė apsaugines zonas. Tai standartinė procedūra. Dabar aiškinamasi, ar kalakutai buvo išvežti skersti, ar skerdiena išplatinta“, – dėlioja V. Paulauskas ir prognozuoja, kad tikimybė, kad mėsa iš šių objektų į Lietuvą nepateko. Tarnyba tikrina tiekėjus, be to, pagal nustatytą tvarką apie tai iš karto turėjo informuoti patys lenkai. Be to, fermos gana mažos.
Paukščių gripo virusas pavojingas žmogui – galima užsikrėsti ir susirgti. Tai viena iš šios ligos atmainų. Skirtingai nuo įprasto gripo viruso, paukščių gripo virusas neplinta oru, todėl kitų potipių paukščių gripo virusu žmonės gali užsikrėsti tik tiesiogiai kontaktuodami su gyvais ar kritusiais sergančiais paukščiais. Virusas išlieka ir užsikrėtusių paukščių išmatose, užkrėstame vandenyje, taip pat gali būti įkvėptas su dulkėmis. Įrodymų, kad šio gripo virusą gali perduoti žmogus – žmogui, nėra.
Kaip rašoma tarnybos pranešime, antrasis H5N8 potipio didelio patogeniškumo protrūkis pasireiškė kaimyniniame kalakutų auginimo ūkyje, kuriame buvo laikoma daugiau kaip 9 tūkst. šių naminių paukščių. Ištyrus (PGR metodu) 5 gaišenas, visi ūkyje auginti kalakutai saugiai sunaikinti.
Trečiasis paukščių gripo protrūkis patvirtintas kalakutų fermoje, kurioje auginta daugiau kaip 20,6 tūkst. iki 2 savaičių amžiaus kalakutų. Atsižvelgus į situaciją rajone ir protrūkius kaimyniniuose ūkiuose, buvo atrinkti mėginiai, kuriuos ištyrus Lenkijos veterinarijos tyrimų institute, patvirtinta paukščių gripo diagnozė. Visi šiame ūkyje auginti kalakutų jaunikliai nugaišinti ir sunaikinti.
Apsaugos zonos
Lenkijos atsakingų tarnybų specialistai, siekdami išvengti tolesnio paukščių gripo plitimo, aplink ūkius nustatė 3 km spindulio apsaugos ir 10 km priežiūros zonas, kuriose visi naminiai paukščiai turi būti laikomi uždaryti tvartuose, uždrausta įvežti ar išvežti paukščius ir jų produktus. Regione paskelbtas karantinas, ūkiuose atliekama dezinfekcija.Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ragina Lietuvos ūkininkus būti budriais ir stebėti auginamus paukščius. Padidėjus gaištamumui ar pastebėjus netipinę paukščių elgseną, būtina informuoti veterinarijos gydytojus ar artimiausius Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos departamentus.
Veterinarijos specialistai primena, kad viena svarbiausių prevencinių priemonių, galinčių užkirsti kelią virusui patekti į paukščių laikymo vietas, yra biologinio saugumo priemonių įgyvendinimas ir jų laikymasis.