Labiausiai nukentėjo Telšių, Širvintų, Kaišiadorių, Šiaulių, Kelmės, Pasvalio, Mažeikių, Ukmergės ir Jonavos rajonų pasėliai. Šiemet, jau trečius metus iš eilės, Lietuvoje pasireiškė visos 8 rizikos, nuo kurių draudžiami pasėliai: krušos, audros, liūties, ugnies, iššalimo, pavasarinių šalnų, ilgalaikio lietaus ir stichinės sausros.
„Pernai didžiausius nuostolius sukėlė šalnos ir krušos žalos, atskiruose regionuose nuostoliai siekė net iki 95 procentų. Tuo tarpu šiemet didžiausius nuostolius atnešė liūtys ir audros. Ir nors šiemet žalų vertintojai apžiūrėjo net 30 proc. daugiau pažeistų laukų – beveik 14 tūkstančių, tačiau gera žinia, kad nuostolių mastas tuose laukuose buvo švelnesnis.
Be to, ūkininkai pradėjo daugiau draustis ir šiemet pirmąkart turime jau visuose šalies rajonuose apsidraudusių žemdirbių, todėl ir riziką pavyko paskirstyti per visą Lietuvos teritoriją“, – metus lygina „VH Lietuva“ vadovas Martynas Rusteika.
Per paskutinius 5 metus apsidraudusiųjų skaičius Lietuvoje padidėjo 3 kartus iki 3 tūkst. žemdirbių, o apdraustas plotas pasiekė trečdalį viso galimo apdrausti ploto (skirtingais metais Lietuvoje galima apdrausti nuo 1,5 iki 1,7 mln. hektarų). Gera tendencija – vis daugiau smulkių bei specializuotų ūkių imasi drausti pasėlius.
2024-ieji – negailestingi Europos šalių pasėliams
VH duomenimis, Europoje šiemet labiausiai nukentėjo Belgija, kur kruša nuniokojo visos šalies regionus. Savidraudos fondo žemdirbių nuostolingumas Belgijoje siekia net 356 proc. Didžiulių nuostolių patyrė ir Nyderlandų žemdirbiai (140 proc. nuostolingumas), Lenkijos (110 proc.), Latvijos (102 proc.). Lietuvoje nuostolingumas šiais metais siekė 56 procentus.
„Labiausiai neramina tai, kad Lietuvą užklumpančios rizikos yra nebe lokalios, o sisteminės – apima vis didesnį plotą, prasideda vienoje valstybėje ir baigiasi kitoje“, – didėjančią žemės ūkio verslo riziką ir būtinybę prisitaikyti prie klimato kaitos pokyčių įvardina M. Rusteika.
10-tyje Europos šalių pasėlius draudžiantis fondas VH šiemet žemdirbiams išmokėjo per 300 mln. eurų draudimo išmokų. 2024-aisiais, kaip ir pernai, pasėlių žalų išmokos pranoko draudimo įmokas.
„Europoje pokyčius matome jau 20 metų – klimato kaita skatina smarkias krušas, liūtis, pavasarines šalnas ir kt. Anksčiau pasėlius drausdavome tik nuo krušos, o dabar problemos platesnės ir gilesnės. Taip pat ir 2024-ieji Europoje buvo negailestingi. Tai yra didžiausias iššūkis mums – rasti pusiausvyrą tarp pagalbos ūkininkams ir prisiimamos rizikos. Nes jei rizika bus per didelė, pasėlių savidraudos fondas žlugs“, – komentuoja „Vereinigte Hagel“ (VH) valdybos narys iš Vokietijos dr. Philipp Schonbach.
Savidraudos fondas nuo draudimo įmonių skiriasi tuo, kad tai yra ūkininkus vienijanti nekomercinė organizacija, kurios tikslas – apsaugoti savo narių turtinius interesus ir padėti valdyti verslo riziką. Jis veikia kaip draudėjų ir draudiko susivienijimas, kur įnašus daro patys nariai. Kadangi savidraudos fondas „VH“ veikia 10-yje šalių, pasėlių draudimo rizika išskaidoma tarp visų 110 tūkstančių šiuo metu savidraudos fonde esančių narių įvairiose Europos šalyse.
