„Grūdų kainos yra kritusios visame pasaulyje, todėl žemdirbiams nelengva. Visi galvoja, kad Ukraina yra visų bėdų šaltinis. Bet mes visi suprantam, kad tai Rusija atnešė visas bėdas į mūsų žemę“, – susitikime kalbėjo Ukrainos Aukščiausiosios Rados atstovas Ivanas Chaikivskis.
Parlamentaras dėkojo už Lietuvos ir Lenkijos paramą Ukrainai ir pabrėžė, kad susitikimo metu tikisi rasti sutarimą dėl Lenkijos ūkininkų protesto šalių pasienyje. Toks sutarimas, pabrėžė I. Chaikivskis, turėtų būti naudingas tiek lenkams, tiek ukrainiečiams.
„Karo metu praradome daug teritorijų, daug žemdirbių nukentėjo ir tokia padėtis, kokioje yra žemdirbiai okupuotose teritorijose ir kur vyksta kariniai veiksmai, kur viskas užminuota, kur žemdirbių technika yra atakuojam. Žemdirbiai, kurie 2014 metais atėjo į Maidaną, kovojo už civilizuoto pasaulio vertybes, nesupranta, kodėl šiandien lenkų ūkininkai stabdo produkcijos aptekimą į Europą“, – akcentavo jis.
Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis taip pat pabrėžė, kad Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos ūkininkai yra broliai, tad, nepaisant pasienyje vykstančio lenkų ūkininkų protesto, svarbu išklausyti visų pusių argumentus ir ieškoti bendrų sprendimų.
„Turime pripažinti, kad grūdų kaina visoje pasaulio rinkoje yra nusmukusi ir tai turi stiprias pasekmes ir Ukrainai“, – teigė V. Pranckietis.
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas išskyrė, kad ūkininkų dalyvavimas tokiuose politiniuose susitikimuose padės efektyviau mažinti įtampas dėl grūdų importo į ES.
„Mūsų priešas ir mūsų taikinys yra rusiški grūdai. (...) Laikomės pozicijos, kad žemės ūkio produkcijos sąrašas, kuriems yra taikomi muitai, turi plėstis. (...) Ir nepaisant to, kad emocinis laukas tarp Lenkijos ūkininkų yra pakilęs, visgi racionalumas yra, tad manau, kad padėdami vieni kitiems rasime tuos bendrus sprendimus“, – akcentavo K. Navickas.
Žemės ūkio viceministro Vytenio Tomkaus teigimu, Lietuva seniai pasirinko, kurioje Rusijos karo prieš Ukrainą pusėje yra ir nuo pat jo pradžios teikia paramą Ukrainos ūkininkams.
„Siekiame, kad ukrainietiška produkcija galėtų keliauti į visą pasaulį, kaip ir anksčiau, nes Ukraina yra viso pasaulio aruodas“, – kalbėjo jis.
„Esame ES dalis, esame atviri, siekiame padėti Ukrainai ir skatinti įvesti ribojimus Europos formatuose, įvesti griežtesnę kokybės kontrolę, kad į Europą nekeliautų okupuotose teritorijoje užauginti grūdai (…) Tokiu būdu turime neleisti agresoriui pelnytis”, – pridūrė viceministras.
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) vadovas Aušrys Macijauskas pabrėžė, kad Lietuvos ūkininkai nuo pat karo pradžios griežtai pasisakė už rusiškų grūdų importo į Europos Sąjungą draudimą.
„Mūsų pozicija griežta, reikalaujame iš mūsų Vyriausybės, mūsų Seimo kuo skubiau uždrausti bet kokį rusiškų grūdų judėjimą į Lietuvą iš bet kokios pusės, ar tai būtų iš Latvijos, ar iš Baltarusijos“, – susitikime aiškino A. Macijauskas.
Pasak jo, Lietuvos ūkininkai skatina ir prezidento išstojimą Europos formatuose su griežčiausia pozicija, kad toks draudimas būtų priimtas ES mastu, nepaisant „putinistų šantažo“, kad įvedus tokį draudimą „badautų vaikai Afrikoje“.
Tokiai pozicijai pritarė ir Žemės ūkio tarybos (ŽŪT) pirmininkas Ignas Hofmanas, pabrėžęs, kad vienas iš vasarį vykusio ūkininkų protesto reikalavimų taip pat buvo rusiškų grūdų importo į Lietuvą uždraudimas.
„Aš retoriškai klausiu, ar mes turime moralinę teisę kažkaip riboti ukrainietiškų grūdų judėjimą, kai tai nėra uždrausta ES teisės aktais, kai nėra uždraustas rusiškų grūdų judėjimas. (...) Rusai grūdus naudoja kaip vieną karo priemonių. Turime suvokti, biržos kaina krenta dėl to, kad įvažiuoja rusiški grūdai, biržos kainą kelia Rusija, taip priešindama Europos Sąjungą su Ukraina“, – teigė I. Hofmanas.
„Aš raginu rasti visus ilgalaikius sprendimus, nes šita problema bus ir šiemet, bus ir kitąmet, ir kviečiu visus solidarizuotis su Ukrainos valstybe, kur šiuo metu kariauja“, – kalbėjo jis.
ELTA primena, kad Lenkijos ūkininkai kovo pradžioje iš dalies blokavo kelią tarp Kalvarijos ir Lenkijos Suvalkų apskrities Budzisko kaimo. Beveik savaitę trukusios akcijos metu buvo tikrinami transportuojamų ukrainietiškų grūdų kiekiai.
Anksčiau Lenkijos ūkininkai blokavo kelius į Ukrainą, taip pat – pagrindinį šalies greitkelį į Vokietiją. Protestuojama dėl, lenkų žemdirbių vertinimu, nesąžiningos konkurencijos, nes ukrainiečių grūdai yra pigesni ir mažina produkcijos kainas visoje Europoje.
Europos Komisija (EK) siūlo taikyti didesnius muitus rusiškų grūdų importui. Tačiau prezidentas Gitanas Nausėda ragina nesustoti ir įvesti tarifus taip pat kitiems žemės ūkio produktams iš minėtų šalių.
EK nori taikyti didesnius muitus rusiškų grūdų importui. Institucija parengė atitinkamą pasiūlymą, ketvirtadienio vakarą po ES šalių lyderių pokalbių Briuselyje sakė Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
Be to, anot U.von der Leyen, bus siekiama, kad kad Ukrainoje pavogti grūdai nebūtų padavinėjami ES. Rusiški grūdai neturi destabilizuoti ES rinkos, o Rusija neturi gauti naudos iš šių prekių eksporto, pažymėjo pirmininkė.
ES siekia, kad Rusija būtų „priversta atsisakyti“ pajamų, kurias ji naudoja finansuoti savo karą Ukrainoje, tuo tikslu nustatydama „pernelyg didelius tarifus“ grūdams ir kitoms į šalių bloką įvežamoms prekėms, penktadienį pranešė prekybos komisaras.
Šios papildomos sankcijos, kurias sveikina Kyjivas, negalios per Europą į kitas rinkas keliaujantiems rusiškiems grūdams, kad nebūtų sutrikdytas maisto prekių tiekimas į kitus regionus, paaiškino komisaras Valdis Dombrovskis.