Pasak žuvininkystės sektorių kuruojančio žemės ūkio viceministro Donato Dudučio, daugiau nei trečdalį Europos jūrų reikalų, žuvininkystės ir akvakultūros fondo lėšų (beveik 30 mln. Eur) naujuoju finansavimo laikotarpiu planuojama skirti būtent akvakultūrai – inovacijoms, infrastruktūrai ir plėtrai, rašoma pranešime.
Lietuvoje, turinčioje daug galimybių ir privalumų – aukštos kokybės gėlo vandens, žinių ir infrastruktūros, jau yra ir sėkmės istorijų. Netoli Kauno, Kaišiadorių rajone, įkurtas krevečių ūkis, kuriame jos auginamos uždarose sistemose, specialiai tam pritaikytose patalpose. Ūkio, kurio komandą sudaro mokslininkai, akvakultūros specialistai, technologai ir verslo vadybininkai, tikslai ambicingi – krevetėmis aprūpinti ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos jūrų gėrybių mėgėjus.
Į šią sritį Lietuvoje jau gilinasi ir mokslo institucijos – Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto Žuvininkystės ir akvakultūros laboratorijoje atliekami baltakojų blyškiųjų krevečių auginimo uždaroje akvakultūros sistemoje tyrimai.
Naujajame Lietuvos akvakultūros 2021–2030 m. strateginiame plane numatyta skatinti tvaresnę, ekologiškesnę, konkurencingesnę ir novatoriškesnę bei atsparesnę staigiems pokyčiams akvakultūrą.
Parengus verslo planą, akvakultūros projektui įgyvendinti galima gauti iki 2 mln., 200 tūkst. arba 50 tūkst. eurų paramos.
Taip siekiama didinti akvakultūros įmonių, visų pirma labai mažų, mažų ir vidutinių, konkurencingumą bei gyvybingumą. Remiamas akvakultūros produkcijos ir auginamų rūšių įvairinimas, ūkių modernizavimas, įvairios įrangos pirkimas, taip pat investicijos į produktų kokybės gerinimą ir pridėtinės vertės kūrimą, papildomos veiklos įvairinimą ir kita. Svarbu tai, kad parama neteikiama genetiškai modifikuotų organizmų auginimo veiklai.
Kitąmet Lietuvos žvejai Šiaurės Vakarų Atlanto vandenyse galės sužvejoti iki 3 tūkst. tonų įvairios žuvies, tačiau, skirtingai nei šiemet, nebegalės žvejoti šiaurinių dryžakojų krevečių. Jų žvejyba šiame regione sustabdyta. Tai paaiškėjo Žvejybos Šiaurės Vakarų Atlante organizacijos (NAFO) sesijoje, kurioje patvirtintos šalių žvejybos kvotos.
Didžiausias dėmesys NAFO sesijoje skirtas tvariam Šiaurės Vakarų Atlanto žuvų išteklių valdymui, pažeidžiamų jūrų ekosistemų apsaugai. Po beveik dešimtmetį trukusios pertraukos, kai pernai krevečių žvejybą buvo leista trumpam atnaujinti, vienas Lietuvos tolimojo plaukiojimo žvejybos laivas 2021 metais sugavo apie 1,5 tūkst. tonų krevečių.
Lietuvai krevečių žvejyba šioje zonoje ypač svarbi – priklauso net 25 proc. Europos Sąjungai tenkančių jų žvejybos galimybių. Vis dėlto, atsižvelgus į mokslininkų rekomendacijas dėl krevečių išteklių būklės nutarta uždrausti jas gaudyti ir skubiai siekti susitarimo dėl tvarios žvejybos.