Šalčininkų rajone susibūrusi Merkio aukštupio krašto bendruomenė jau nuo praėjusios vasaros atakuoja atsakingas institucijas, skųsdamasi nepakenčiamais kvapais. Jie siejami su danų kapitalo įmonės „Idavang“ veikla. Ši bendrovė augina kiaules įmonei „Merkio agrofirma“ priklausančiame kiaulidžių komplekse Sakalų kaime.
„Kvapas jaučiamas ne tik su sklypu Sakalų kaime besiribojančiuose sklypuose, bet ir prie Merkio upės, didesniu nei 1 km atstumu nuo šios kiaulių fermos esančiuose sklypuose (gyvenamosios paskirties sodybose), Buikų kaime ir pan.“, – rašoma skunduose.
Šiose apylinkėse sodybą prieš kelerius metus įsigijęs buvęs Lietuvos muitinės pareigūnas, vienintelis likęs gyvas Medininkų tragedijos liudininkas, o dabar – Lietuvos evangelikų reformatų generalinis superintendentas Tomas Šernas LRT Tyrimų skyriui pasakojo gerai skiriantis kiaulidžių kvapą, mat pagal išsilavinimą yra veterinaras, dirbęs kiaulių fermoje.
„Išėjus į lauką, vasarą norisi būti lauke, ne tik namuose, ir tas kvapas – ne taip, kad iš tolo ateina kokie kaimo kvapeliai. Jeigu vėjas dvelkia iš pietų, pietryčių pusės, tai taip ir esi tvarte, toks jausmas. Dar turėjau naivumo galvoti, kad galbūt žiemą, kai sninga, to kvapo nebus. Bet kai tik vėjas iš ten, lygiai tas pats. Lygiai tas pats tvartas“, – sakė jis.
Normos – iš sovietmečio
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šalčininkų skyriaus iniciatyva sudaryta kvapų kontrolės komisija praėjusių metų rugsėjį nustatė, kad Sakalų kaimo gyvenamojoje aplinkoje jaučiamas kvapas gali būti siejamas su bendrovės „Idavang“ vykdoma ūkine komercine veikla.
„Idavang“ augina kiaules „Merkio agrofirmai“ priklausančiose fermose. Pastaroji bendrovė dar sovietmečiu statytame komplekse nuo 2005 m. dirbo visu pajėgumu, tai yra laikydavo apie 12 tūkst. kiaulių. Tačiau 2014 m. „Merkio agrofirmos“ fermos pateko į apsauginę afrikinio kiaulių maro zoną ir veiklą teko sustabdyti.
Raštu LRT Tyrimų skyriui pateiktuose bendrovės „Idavang“ atsakymuose nurodoma, kad jie 2018 m. balandžio 25 d. iš „Merkio agrofirmos“ trejiems metams išsinuomojo 4 tvartus iš esamų 15 bei šalia esančius infrastruktūros įrenginius. „Merkio agrofirmos“ 15-oje tvartų būtų galima auginti 12 tūkst. kiaulių. Keturiuose išsinuomotose tvartuose „Idavang“ nurodo auginanti 6 tūkst. gyvulių.
„Šios patalpos ir įrenginiai išsinuomoti 3 metams, įsitikinus, kad šiems įrenginiams yra išduotas ir galioja Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimas, leidžiantis vykdyti kiaulių auginimo veiklą laikantis TIPK leidime nustatytų sąlygų“, – nurodoma „Idavang“ generalinio direktoriaus Sauliaus Leonavičiaus pasirašytame atsakyme. TIPK leidimą privalo turėti įmonės, kurių vykdoma pramoninė ar ūkinė veikla sukelia taršą.
Taip pat pabrėžiama, kad „Idavang“ išsinuomojo „Merkio agrofirmos“ komplekso patalpas ir įrenginius siekdama ne plėsti veiklą, bet „išimtinai dėl susidariusios Lietuvoje afrikinio kiaulių maro (AKM) situacijos – t. y. daliai bendrovės valdomų kompleksų patekus į AKM II zoną ir neturint galimybių išvežti paršelių į Lenkijos Respubliką.“
Rudenį neplaninį patikrinimą atlikęs Aplinkos apsaugos departamentas konstatavo, kad „Idavang“ Sakalų kaime kiaules auginti pradėjo naudodama „Merkio agrofirmos“ TIPK leidimą, kuriame nebuvo pateikta informacija apie bendrovių susitarimus. Dėl to „Idavang“ buvo įpareigota dar iki 2018 m. gruodžio 3 d. nutraukti veiklą.
Tačiau kiaulės Sakalų kaime auginamos ir toliau. Kaip LRT Tyrimų skyriui nurodė Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, gavus motyvuotą „Idavang“ prašymą, nurodymo dėl veiklos nutraukimo vykdymas buvo nukeltas maksimaliam 2 mėn. laikotarpiui. Aplinkos apsaugos agentūra, savo ruožtu, nurodė, kad „Merkio agrofirma“ yra pateikusi paraišką su papildomais dokumentais TIPK leidimui pakeisti.
Be to, aiškėja, kad nors tokio dydžio kiaulių ūkiui pagal galiojančius teisės aktus šiuo metu reikėtų turėti poveikio aplinkai įvertinimą, „Idavang“ veiklai Sakalų kaime, atsakingų institucijų manymu, jis neprivalomas.
Aplinkos apsaugos agentūros pateiktame paaiškinime nurodoma, kad kiaulių fermos Sakalų kaime buvo pastatytos dar 1982 m., o praėjusių metų pabaigoje „Merkio agrofirma“ pateikė dokumentus, pagrindžiančius, kad šio ūkio veikla yra tęstinė, pradėta anksčiau, nei įsigaliojo Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas. Tokiu atveju poveikio aplinkai vertinimo procedūros neatliekamos.
Merkio aukštupio krašto bendruomenei atstovaujantis advokatas Saulius Dambrauskas tvirtina, kad jei institucijos išduos leidimus „Idavang“ veiklai šioje vietovėje be poveikio aplinkai vertinimo, sprendimas bus skundžiamas teismui.
„Pas mus aplinkosauginės institucijos dažniausiai veikia verslo interesais. Šiuo atveju užuot atsivertę įstatymą ir teikę reikalavimus verslininkams, jie bando atsirašinėti visiems nepatenkintiems ir teisinti verslą, remdamiesi logika, esą komplekso veikla tęstinė. Šiuo atveju turime sovietinį paveldą, tai yra srutų ežerus. Aplinkiniai gyventojai dėl to kenčia, o mes staiga sakome, kad, žinote, aplinkosauginiai standartai čia negalioja, nes čia nuo sovietmečio taip yra“, – stebėjosi jis.
Kiaulininkų atstovas: ekologiniams reikalavimams pinigų nėra
Advokato paminėti srutų ežerai – tai dvi didžiulės talpyklos, vadinamosios lagūnos, tyvuliuojančios už Sakalų kaimo fermų tvoros ir skleidžiančios sunkiai pakeliamą tvaiką. Pagal teisės aktų reikalavimus, siekiant mažinti poveikį aplinkai, jos turėtų būti dengiamos: tam galima naudoti įvairias plaukiojančias dangas (tirštojo mėšlo, smulkintų šiaudų, medines, plastikines, keramzito granules, 2–3 mm storio aliejaus sluoksnį ir pan.) arba uždengti stogą.
Fermų savininkės „Merkio agrofirmos“ direktorius Rimantas Lapinskas aiškina, kad šių srutų lagūnų plotas didelis, todėl apdengti stogu jų neįmanoma.
„Mes šnekamės, bendraujam (su nuomininkais „Idavang“ – LRT). Sakome, kad jūs ten kažką turite daryti, medžiagas naudoti, kurios surištų tuos kvapus, ar dengti tuos tvenkinius, vadinamas lagūnas. Jie sako, kad viską tą pradeda daryti. Tai aš tikiuosi, kad tie kvapai sumažės“, – kalbėjo jis.
„Idavang“ atstovai tvirtina, kad lagūnos, kaip ir reikalaujama, yra dengtos šiaudų bei aliejaus danga. „Norime pažymėti, kad 2018 m. gruodžio mėn. pradžioje Aplinkos apsaugos departamentui atlikus patikrinimą, kaip laikomasi mėšlo ir srutų tvarkymo reikalavimų, pažeidimų nenustatyta“, – rašoma bendrovės atsakyme.
R. Lapinskas, kalbėdamas su LRT Tyrimų skyriumi, sudvejojo, ar žiemą įmanoma srutų lagūnas uždengti aliejumi.
„Dabar žiema, aišku, neįmanoma su aliejais visokiais pilti. Bet kai leis sąlygos, tai jie tada pils ir augalinį aliejų dar. Plėvelė dengs“, – svarstė jis.
Klausiamas, kodėl nuomininkai prie kiaulidžių neįrengia biofiltrų, skirtų kvapams šalinti, „Merkio agrofirmos“ vadovas sakė: „Jiems tai turbūt, aišku, neapsimokėtų ekonomiškai. Nes jie kol kas tik trejiems metams išsinuomojo.“.
Didžiuosius kiaulininkus vienijančios Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas tvirtino, kad mūsų šalies gyventojai tiesiog atprato nuo gyvulininkystės kvapų, nes kaimuose laikoma vis mažiau gyvulių. Klausiamas, ar gyventojai kalti, kad juos piktina dvokas, A. Baravykas aiškino: „Turbūt yra dvi pusės. Taip, yra ir tų, kurie užsiima kažkokiu verslu, problema, ir yra tų, kurie kažkiek turi toleruoti tą verslą. Gyvulininkystė nuo mėšlo yra neatsiejama.“
Pasak A. Baravyko, didieji kiaulių augintojai neturi lėšų, kurias galėtų investuoti į papildomas saugos nuo kvapų priemones.
„Jeigu taip sakant istoriškai, tai tos mėšlidės niekada nebuvo kažkaip ypatingai dengiamos. Sulig gyventojų komforto poreikiais ateina poreikis, kad vis tik būtų to mėšlo kvapo mažiau. Bet situacija tokia, kad jeigu mes mėsą įsivežame iš šalių, kuriose tokių reikalavimų nėra, o mūsų augintojas turi konkuruoti su jų augintoju, vadinasi, jis neturi pinigų investuoti į tas kokybę gerinančias priemones“, – tvirtino kiaulininkų asociacijos vadovas.
Pasak A. Baravyko, ekologiniams reikalavimams kiaulių kompleksai pinigų neturi, nes tam tikslui skiriama parama iš Struktūrinių fondų skirstoma neatsižvelgiant į augintojų dydį. „Buvo padaryta viskas, kad dalyvauji bendruose šaukimuose ir gali iš 10 fermų, kurias turi, sutvarkyti tiktai vieną“, – aiškino jis.
Pasiteiravus, ar šiam tikslui didieji kompleksai negalėtų paaukoti dalies pajamų iš verslo, A. Baravykas pasipiktino. „Iš kur jūs žinote, kiek to pelno yra? Na tai pasižiūrėkite, pasižiūrėkite tų įmonių pelnus!“, – ragino jis.
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, šių metų sausio 1 d. Lietuvoje kiaules – iš viso 566 318 gyvulius – laikė daugiau kaip 13 tūkst. asmenų ir įmonių. Tačiau didžiausia dalis kiaulių – 512 447 – priklausė vos 36 laikytojams, kurių turimose bandose yra daugiau kaip po tūkstantį gyvulių.
Galima manyti, kad iš didžiųjų laikytojų pats stambiausias yra bendrovė „Idavang“. Jos pateiktuose atsakymuose nurodoma, kad pernai ši įmonė užaugino 450 tūkst. kiaulių.
LRT Tyrimų skyrius atsižvelgė į A. Baravyko siūlymą ir pasidomėjo didžiausio Lietuvoje kiaulių augintojo – bendrovės „Idavang“ – pelnu. Lietuvos registrų centro puslapyje aptinkama naujausia informacija apie šią įmonę yra jos pateikta ataskaita už 2017 m. Joje rašoma, kad tais metais bendrovės pardavimo pajamos sudarė daugiau kaip 49 mln. eurų, grynasis pelnas siekė 4,5 mln. eurų.
Merkio aukštupio krašto bendruomenės atstovas, Verslo darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas mano, kad dėl kiaulininkų veiklos „vyksta visokie pokiliminiai susitarimai“.
„Iš tikrųjų mes nuogąstaujame, kad šitame tarpuvaldyje ir tam tikroje sumaištyje jie kažkokiu būdu turbūt gaus leidimą, įteisins veiklą, ir mes vėl turėsime per teismus eiti“, – sakė jis.
Bendruomenės atstovas teigia, kad šiuo metu egzistuojanti teisinė bazė, reglamentuojanti kiaulininkystės fermų veiklą, yra joms naudinga.
„Ir aš įtariu, kad jie iš esmės ir sukūrė tą teisinę bazę“, – pabrėžė D. Arlauskas.
Kas užsako muziką
Kiaulių augintojų asociacijos vadovas A. Baravykas tvirtina „pagal lobizmo įstatymą“ nesantis didžiųjų kiaulininkų, taigi ir „Idavang“, lobistas. Tačiau tai, kas vyko šios kadencijos Seime, priimant Aplinkos apsaugos bei Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymų pakeitimus, sumažinusius aplinkosauginius reikalavimus gyvulių augintojams, vienas iš nedaugelio tam prieštaravusių parlamentaras Linas Balsys pavadino „kiaulių ir vištų koalicijos“ susikūrimu.
„Man tada toks įtarimas kilo, kad Seimas atstovauja didžiųjų kiaulių augintojų – ir ne tik kiaulių, viso to didžiojo verslo – interesams. To didžiojo verslo, kuris turi didžiulį interesą plėstis kuo mažesnėmis sąnaudomis, nekreipiant dėmesio į aplinkosaugos ir žmonių sveikatos kriterijus ir reikalavimus. Būtent tų svarstymų metu man kilo tokia nuostaba ir savotiškas nesupratimas, kas čia vyksta, kad praktiškai muziką užsako ir groja tie didieji verslininkai“, – kalbėjo L. Balsys.
Kaip informavo Aplinkos ministerija, Seimui 2017 m. birželį pataisius įstatymus, nuo tų metų lapkričio pasikeitė reikalavimai ūkiuose laikomų gyvulių dydžiams, nuo kurių reikia atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo.
Anksčiau galiojo reikalavimas atlikti atranką poveikio vertinimui, planuojant laikyti daugiau kaip 700 (bet mažiau kaip 3 tūkst.) kiaulių, o dabar, politikų sprendimu, apatinė gyvulių riba padidinta iki 1,5 tūkst. Vadinasi, būtent tiek kriuksių galima auginti šalia gyvenviečių, neatlikus atrankos poveikio aplinkai vertinimui. Auginant daugiau kaip 3 tūkst. kiaulių, poveikio aplinkai vertinimas yra privalomas.
Pasak L. Balsio, įtvirtinant šias nuostatas Seime veikė interesų grupių atstovai.
„Jie ateina į posėdžius, rašo raštus, jų teisininkai paruošia tų raštų labai kvalifikuotai, išdėsto visą argumentuotę. Čia nieko blogo – visos pusės, kai svarstomas įstatymas, turi teisę teikti nuomonę. Bet šiuo atveju čia pasirodė, aš per Seimo posėdį pavadinau – kiaulių ir vištų koalicija, nes, pasirodo, interesai – visai nesvarbu, ar tu dešinysis, konservatorių partijos ūkininkų atstovas Seime, ar tu esi koks nors „valstiečių“ atstovas ūkininkų Seime, visų interesas, pasirodo, yra bendras. Ir visi kažkaip labai noriai ir lengvai yra pasidavę tų didžiųjų lobistų spaudimui“, – tvirtino politikas.
Saugojo įstatymo priėmimą, kad būtų palankus
Įstatymų projektai į Seimą atkeliavo iš Aplinkos ministerijos ir buvo kuruojami parlamentinio Aplinkos apsaugos komiteto, tačiau reikšmingiausi pataisymai juose atsirado Seimo Kaimo reikalų komiteto iniciatyva.
Šiam komitetui vadovauja „valstietis“ Andriejus Stančikas, kuris, prieš patekdamas į Seimą, ilgus metus vadovavo Lietuvos Žemės ūkio rūmams (ŽŪR). Šių rūmų narė yra A. Baravyko vadovaujama Lietuvos kiaulių augintojų asociacija, o jis pats praėjusiais metais buvo išrinktas ŽŪR vicepirmininku. Savo ruožtu Kiaulių augintojų asociacijos tarybos vicepirmininkas yra didžiausios kiaulių auginimo bendrovės „Idavang“ vadovas Saulius Leonavičius.
Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas A. Stančikas neneigė, kad siūlymai dėl laikomų kiaulių skaičiaus, iki kurio nereikia atlikti atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo, atkeliavo iš Kiaulių augintojų asociacijos.
„Taip, Kiaulių augintojų asociacija (teikė pasiūlymus – LRT). Bet aš žinau, kiek buvo Žemės ūkio rūmuose apie tai diskutuota, tam buvo pritarta ir Ūkininkų sąjungos, ir kitų organizacijų, kurios irgi tą patį klausimą kėlė. Šitoje vietoje, aišku, galbūt aktyvesni buvo kiaulių augintojai. Aišku, jų siekiai buvo kur kas didesni, ir skaičiai“, – kalbėjo jis.
Tuo metu asociacijos vadovas A. Baravykas tvirtino, kad teikiami pasiūlymai įstatymas buvo „ne kontaktavimas su Seimo nariais, bet raštas, siunčiamas oficialiai“.
„Kadangi jūs mane provokuojate, jūs bandote mane paversti Seimo narių kažkokiu slaptu draugu. Mes bendraujame kaip asociacija, oficialiai, ir vienais atvejais pritaria, kitais ne. Ir tas klausimas, kurį jūs keliate, buvo kalbama apie naujus ūkius. Pasižiūrėkite, nuo 2017 m. kiek gi buvo pastatyta naujų ūkių Lietuvoje? Ogi nulis! Ogi bankrutavo 3 ūkiai. Jums tas faktas ką nors sako? Tai yra mano įtaka, kaip lobisto, per Seimo narius? Pasiekiau?“, – aiškino jis.
Registrų centrui pateiktoje Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos ataskaitoje už 2017 m. yra kalbama apie šių įstatymų priėmimo Seime aplinkybes. „Teikti siūlymai dėl Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo projekto. Įstatymas keistas 2 kartus, todėl reikėjo saugoti, kad būtų palankus“, – rašoma ataskaitoje.
Dalyvavimą keičiant įstatymus neigia ir „Idavang“ vadovas. „Teiginys, kad UAB „Idavang“ tiesiogiai ar per Lietuvos kiaulių augintojų asociaciją prisidėjo, kad bet kokios pataisos būtų priimtos, yra neatitinkantis tikrovės“, – nurodoma S. Leonavičiaus atsakyme.
Argumentas – pagalba ūkininkams
Tačiau būtent „Idavang“ atstovas – įmonės aplinkosaugos vadovas Tadas Palubinskas – dalyvavo Seimo Aplinkos apsaugos komitetui svarstant šių įstatymų pakeitimus. Susirinkusiems jis buvo pristatytas kaip Kiaulių augintojų asociacijos atstovas.
„Seimo komitetų posėdžiuose svarstant šiuos projektus dalyvauja ir kitų sektorių atstovai. Išskirtiniais atvejais mūsų, kaip ir kitų Lietuvoje kiaules auginančių verslų, ekspertai yra kviečiami pasidalyti patirtimi ar pristatyti įžvalgas apie šį – kiaulių auginimo – sektorių. Ekspertai pasitelkiami iš visų įmonių ir dalijasi viso Lietuvos kiaulių augintojų sektoriaus įžvalgomis. UAB „Idavang“ dalyvavimas nėra išskirtinis tuo požiūriu, kad kitų kiaules auginančių įmonių atstovai taip pat buvo kviečiami pasidalyti savo žiniomis ar patirtimi į analogiškus svarstymus“, – rašoma „Idavang“ atsakyme.
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika tvirtino, kad kiaulininkų atstovai posėdyje dalyvavo savo iniciatyva.
„Nepažįstu aš jo (T. Palubinsko – LRT), – aiškino politikas, – bet aš nemanau, kad čia yra kažkas blogo. Ta prasme, jeigu tai liečia jų grupės, nemažai, turbūt ir darbo vietų sukuriančios, grupės, vadinkime, darbo sritį, tai mes nedraudžiame jiems (dalyvauti komiteto posėdyje – LRT). Jie užsiregistruoja, kad dalyvauja posėdyje, ir jeigu jie turi tam tikrus pasiūlymus, kaip asociacija, tai jie gali tuos pasiūlymus pateikti.“
LRT Tyrimų skyrius išklausė posėdžio, kuriame dalyvavo T. Palubinskas, garso įrašą. Jame girdisi, kaip „Idavang“ atstovas dėsto nepritarimą parlamentaro L. Balsio pateiktiems siūlymams griežtinti poveikio aplinkai vertinimo procedūras ir aiškina, kad siūlymus priėmus būtų užkirsta galimybė steigtis nedideliems šeimos ūkiams, auginantiems po 2–3 tūkst. kiaulių.
„Kuo jums tas poveikio aplinkai vertinimas toks baisus, kad taip kovojate? Ką, tai kainuoja milijoninius pinigus? Padarykite normaliai, bendraukite su bendruomenėmis, nesmardinkite, gyvenkite ir valgykite“, – replikuoja L. Balsys.
Į tai T. Palubinskas atsako: „Jeigu reikės paruošti krūvą dokumentų, tai niekas tuo keliu neis. Turiu pavyzdžių, kai norėjo atidaryti tokią fermą. Šiai dienai viena 4 tūkst. kiaulių ferma per pastaruosius 30 m. pastatyta Jurbarke. Dokumentų tvarkymas užtruko dvejus metus, statybos – vienus metus. Todėl šiai dienai tie maži ūkiai pas mus nesivysto, o 20 km už sienos jų daugėja.“
Tie patys argumentai, kad įstatymų pataisos atvers kelius steigtis nedideliems, 2–3 tūkst. kiaulių auginantiems šeimos ūkiams, skambėjo ir 2017 m. birželio 27 d. Seimui balsuojant dėl minėtų įstatymų pataisų, kurioms buvo pritarta kaip niekad vieningai. Tuo metu Aplinkos ministerijos LRT Tyrimų skyriui pateiktame atsakyme aiškiai nurodoma: „Kai įrenginyje yra daugiau kaip 2 tūkst. vietų mėsinėms kiaulėms arba daugiau kaip 750 vietų paršavedėms, tokie kompleksai laikytini stambiais.“
Tas pats teigiama ir nuo 2013 m. įsigaliojusioje direktyvoje dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK direktyva): 2 tūkst. kiaulių ferma vertinama kaip intensyvi kiaulininkystė.
Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos vadovas Vidas Juodsnukis tvirtina, kad vidutiniame šeimos ūkyje mūsų šalyje auginama apie 20 kiaulių.
„Iki 200 čia jau retas kuris augina. O 2 tūkst. jau yra kompleksas, nemažas kompleksas. Ką reiškia tokį turėti – tai ir pašarų bazė, ir sandėliavimas, ir priežiūra, ir visa šėrimo įranga. Europos Sąjungoje tokių šeimos ūkių po 2 tūkst. kiaulių niekur nėra. Europos Sąjunga daugiausiai orientuojasi į vidutinį šeimos ūkį, apie 200 kiaulių. Taip, Danijoje kaip tik yra išplitę kompleksai. Bet ir ten jau visos valdžios institucijos jiems stengiasi apriboti tą tokį besaikį kiaulių plitimą“, – aiškino jis.
Už nugaros – dešimtys susijusių įmonių
Seimo Kaimo reikalų komiteto vadovas A. Stančikas, oponuodamas priimtų įstatymų pataisų kritikams, abejojantiems, ar pakeitimai nėra palankiausi didiesiems kiaulių augintojams, aiškina: įstatymas galioja jau metus, o „stebuklų, kad šiandien visi masiškai pultų ir vyktų statybos“, esą nematyti.
Jis sako, kad bendrovė „Idavang“, kurdamasi Lietuvoje, „iš esmės taip – neinvestavo, bet jie atėjo į stambius objektus“, tai yra jau anksčiau pastatytus kiaulidžių kompleksus. Tokioms dažnai dar sovietmečiu statytoms fermoms negalioja Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo reikalavimai, nes šis teisės aktas buvo priimtas tik 1996 m. Taigi bendrovei įrodžius, kad kiaulidėse vykdys tą pačią veiklą, kuriai jos buvo įrengtos, poveikis aplinkai iš naujo netiriamas.
Tačiau teigti, kad „Idavang“ Lietuvoje neturėjo planų statyti savo objektų, nebūtų teisinga. Ši danų kapitalo įmonė, dabar Lietuvoje valdanti 12 kiaulių kompleksų Panevėžio, Ignalinos, Kelmės, Pasvalio, Pakruojo, Akmenės, Radviliškio, Joniškio, Šakių rajonuose bei Kalvarijos savivaldybėje, veiklą mūsų šalyje pradėjo 1999 m.
Kaip matyti iš Registrų centro duomenų, 2004–2005 m. „Idavang“, kuri tuo metu vadinosi „Saerimner“, įsteigė 8 bendroves: „Kastina“, „Dastina“, „Laumoka“, „Oltina“, „Lekostina“, „Grislita“, „Redava“ bei „Dandas“. Visų šių įmonių, registruotų tuo pačiu adresu Vilniuje esančioje Labdarių gatvėje, veiklos rūšis nurodyta ta pati – Kiaulių auginimas ir su tuo susijusi veikla. Tačiau vos kelerius metus egzistavusios įmonės 2007 m. buvo likviduotos.
Nors Registrų centre nebeskelbiamos šių įmonių veiklos ataskaitos, galima manyti, kad jas ištiko tas pats likimas, kaip dar vieną grupę tuo pat metu įkurtų tai pačiai „Idavang“ priklausiusių įmonių. Bendrovės „Vaidolė“, „Sofita“, „Oltas“ bei „Piglita“, registruotos tuo pačiu adresu sostinės Labdarių gatvėje, gyvavo iki 2014 m., kol buvo likviduotos.
Pastarųjų įmonių veiklos už 2012 m. ataskaitose (tai paskutiniai Registrų centrui teikti jų dokumentai) nurodoma, kad bendrovių veikla turėjo būti kiaulių auginimas, tačiau ji nepradėta, nes „nėra sukurtos bazės veiklai vykdyti“.
„Bendrovės planuose yra gamybinių pastatų statyba, kuri buvo planuota vykdyti 2005 m. Tačiau leidimų statyboms išdavimo procedūra yra laikinai sustabdyta. Kai tik bus gauti leidimai, bus pradėti statyti pastatai, kuriuose bus veisiamos ir auginamos kiaulės“, – nurodoma bendrovės „Sofita“ aiškinamajame rašte. Panašūs argumentai dėstomi ir kitų įmonių ataskaitose.
Dar viena įmonių grupė – „Kalvarijų bekonas“, „Lekėčiai“, „Trys paršeliai“ bei „Skabeikių agrofirma“ – „Idavang“ buvo įsigytos 2007 m. Kiek anksčiau, 2004 m., jos nuosavybe tapo įmonė „Sajas“. Jau 2008 m. visa ši grupė reorganizacijos būdu buvo prijungta prie „Idavang“.
Įžvelgė galimybes pasinaudoti spragomis
Kaip LRT Tyrimų skyriui aiškino advokatas S. Dambrauskas, jau daugiau nei dešimtmetį teismuose atstovaujantis bendruomenių interesams, toks bendrovių steigimas galėjo būti susijęs su Lietuvos įstatymų spragomis.
„Pagal Lietuvos teisę strateginis pasekmių aplinkai vertinimas neturėjo būti atliekamas, jeigu statomas tik vienas objektas. Danai, pasinaudoję šia spraga, kūrė bendroves: neva kiekviena iš jų kompleksus stato atskirai — kiekviena po vieną kiaulių kompleksą. Nors iš tiesų taršos objektai būtų stovėję vienas šalia kito“, – aiškino jis.
Tokiu būdu, advokato teigimu, vien Pakruojo rajone planuota statyti maždaug 20 kiaulių kompleksų. „Ginčas buvo kilęs dėl dviejų kompleksų. Buvo taip padarytas gudravimas, kad tie kompleksai stovėtų visai vienas šalia kito, per kelis šimtus metrų, tačiau jie buvo traktuojami kaip atskiri, steigiami atskirų bendrovių, nors savininkas buvo tas pats. Ir tokiu būdu apeinamos tam tikros sanitarinės zonos, kurių tuo metu buvo reikalaujama – vietoj 1,5 kilometro abiem nustatė po 500 metrų“, – sakė S. Dambrauskas.
Ši byla, trukusi 6 m., pasiekė Europos Teisingumo teismą. Ši institucija 2011 m. rugsėjį pripažino, kad Lietuvos teisės aktų normos, leidžiančios tokiu atveju netaikyti strateginio pasekmių aplinkai vertinimo, prieštarauja Europos teisei. Tų pačių metų pabaigoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija panaikino ir institucijų patvirtintą poveikio aplinkai vertinimą, o „Idavang“ atsisakė ketinimo statyti naujus pramoninius kiaulių auginimo kompleksus Pakruojo rajone.
Pati „Idavang“ LRT Tyrimų skyriui nurodė, kad jos antrinės bendrovės buvo steigiamos, nes planuota veiklos plėtra, tačiau vėliau tokių planų Lietuvoje atsisakyta.
Klausiama, ar gali būti taip, kad antrinės bendrovės turėjo užtikrinti galimybę apeiti Lietuvos teisės aktuose numatytus poveikio aplinkai vertinimo reikalavimus, „Idavang“ atsakė, kad tokius teiginius girdi pirmą kartą.
„Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas numato, kad vertinama planuojama ūkinė veikla, kuri yra įrašyta į įstatymo priede esantį sąrašą. Poveikio aplinkai vertinimas nėra siejamas su įmonių organizacine struktūra, dydžiu ar apyvarta“, – teigiama bendrovės atsakyme.