Tendencinga ekonominė krizė Europos bitininkystės sektoriuje kyla dėl sukčiavimo tarptautiniu mastu prekiaujant padirbtu medumi, ženklus trečiųjų šalių (Azijos) importo dempingas, sutrikusi medaus rinka (kaina, kiekis ir paklausa).
Visa tai veda link bičių avilių skaičiaus mažėjimo. Copa – Cogeca duomenimis, apie 30 % Europos bitininkų pajamų šaltinis – medus. Jie valdo beveik 75 % ES bičių išteklių, o tai yra 15 milijonų bičių šeimų. Negaudami pakankamai pajamų, bitininkai turės sumažinti bičių šeimų skaičių arba visiškai nutraukti bitininkystės veiklą.
Jei dabartinė situacija ir toliau taip tęsis, Copa-Cogeca skaičiuoja, kad beveik trečdalis ES bičių šeimų išnyks – 6,6 mln. Kokią tai įtaką ir pasekmes turės biologinei įvairovei, augalų apdulkinimui?
ES medus konkuruoja su importuojamu medumi. 2022 m. į ES buvo importuoti rekordiniai 190 500 tonų, iš kurio suklastotas medus sudaro 46 %. Pagal statistinius duomenis – iš Kinijos buvo 36 % viso ES importo. Importuojamas medus parduodamas žemomis kainomis: 1,56 €/kg (Kinija), 2,63 €/kg (Ukraina). Taigi ES bitininkams konkuruoti neįmanoma.
Darbo grupės posėdyje buvo peržiūrima ir ES medaus direktyva. Copa-Cogeca „Medaus“ darbo grupės nariai išskyrė pagrindinius akcentus (pasiūlymus):
Medaus, ypač mišinių, ženklinimas pagal kilmės šalį:
Jei medus buvo surinktas tik vienoje šalyje, ši šalis turi būti nurodyta (matoma) pakuotės priekinėje etiketėje šalia produkto prekės ženklo.
Jei medus yra kelių šalių medaus mišinys, pakuotės priekinėje etiketėje, mažėjančia kiekio tvarka turi būti pateikiamas kilmės šalių sąrašas, nurodant atitinkamus medaus procentus.
Atsekamumas medaus grandinėje:
Visas vartotojams parduodamas medus turi būti atsekamas iki jį surinkusio bitininko.
Surinktas medus ir importuojamas į ES, turi turėti identifikavimo kodą, susietą su atsekamumo sistema, kuri leistų kompetentingoms institucijoms atsekti medaus kelionę iki pat bitininko.
Copa – Cogeca darbo grupės nariai siūlo minimalius medaus atsekamumo kriterijus, pvz., su identifikavimu susijusią informaciją, kuri turi būti įtraukta į atsekamumo sistemą:
Turi būti nurodomas bitininko numeris (kodas),
Turi būti nurodomas medaus partijos numeris,
Privalo būti nurodytas kiekvieno maisto grandinės operatoriaus, iš bitininko įsigyjančio ir perdirbančio medų, unikalus identifikavimo numeris.
Tie, kurie importuoja medų į ES ir priklauso operatorių kategorijai, turi užtikrinti, kad būtų laikomasi medaus atsekamumo,
Turi būti nurodyti derliaus metai,
Privalo būti nurodyti skirtingos geografinės kilmės medaus mišinių metai,
Privalo būti nurodyta medaus rūšis (pagal gėlių ar augalų kilmę).
Taip pat buvo aptariami klausimai dėl medaus filtravimo – išvalymo nuo vaško priemaišų, terminio apdorojimo, medaus brandinimo klausimai.
Darbo grupės nariai aptarė didelę žalą bitininkystės sektoriui darančios Azijos širšės (Vespa velutina) problematiką.
Manoma, kad Azijos širšė Vespa velutina pateko su kroviniu į Prancūzijos uostą 2014 m., ir nuo to laiko išplito visoje Europoje: Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Italijoje, Portugalijoje ir Ispanijoje, taip pat į Beniliukso šalyse ir Šveicarijoje. Azijos širšė priskiriama prie ES šalyse susirūpinimą keliančių invazinių rūšių. Ši širšių rūšis yra laikoma probleminiu kenkėju.
Be ekologinės žalos ir pavojaus žmonių sveikatai dėl įgėlimų ir žalos vaisių auginimui, Vespa velutina pirmiausia daro ekonominę žalą bitininkystei. Šį sektorių jau dabar slegia bičių ligos, klimato kaita ir pigaus medaus importas. Tačiau ES lygiu kol kas trūksta dėmesio ir paramos Europos bitininkystei kovojant su Vespa velutina.
Atsižvelgiant į patiriamas išlaidas, nuo 2020 m. Prancūzijoje šių širšių lizdų pašalinimo metinės išlaidos gali siekti 11,9 mln. eurų, Vokietija skaičiuoja išlaidas daugiau nei 5 milijonų eurų. Numatomos kontrolės išlaidos siekia 5 milijonus eurų kasmet. Kontrolė, šalinant lizdus yra būtina, siekiant išvengti invazinių rūšių žalos.