Pernai COVID-19 pasiglemžus keliones, ekskursijas ir kitas pramogas, žvilgsniai nukrypo į savo kiemą. Nuo 1992 metų Panevėžyje veikiančio dekoratyvinių augalų centro direktoriaus pavaduotoja Erminija Jasiūnienė sako, kad vos prasidėjus karantinui, įmonės apyvarta gerokai šoktelėjo.
„Pirmojo karantino metu tikrai pajutome, kad žmonės pradėjo labiau rūpintis savo aplinka. Išaugo ir trąšų, ir įvairiausių augalų poreikis. Tikriausiai taip nutiko dėl to, kad gyvenimo tempas sulėtėjo, uždraudus keliones, atsirado daugiau laiko namams“, – svarsto E. Jasiūnienė.
Pirkėjai, anot jos, ieškojo ir pirko viską: nuo mažos gėlytės iki gerokai paauginto medžio.
Įmonė didelę dalį produkcijos pristato į dvidešimt prekybos centrų visoje Lietuvoje. Juose pirkimai, pasak E. Jasiūnienės, pernai buvo labai geri.
„Mes patys augalų neauginame, juos perkame ir paskui parduodame. Bet turiu pastebėti, kad pastaraisiais metais atsirado didesnių rūpesčių nei realizacija. Vokiečių, lenkų, olandų ūkiai tiek nebepriaugina gėlių ir medelių, koks yra poreikis. Visa uždaryta Europa ėmė sodinti ir sėti“, – pasakoja panevėžietė.
Išaugus paklausai, ypač stringa projektai, kuriems reikalingi dideli medžiai.
Laukia šilumos
Dekoratyvinių augalų centras šiųmetę prekybą dar tik pradeda. Pernai pirkėjai, pasak pavaduotojos, plūdo pirkti augalų kovo pirmosiomis dienomis, o šiemet prekybą atitolino užsitęsusi žiema ir vis dar nesušylantys orai.
„Pirkėjai jau domisi nauju mūsų asortimentu, planuoja sodus, daržus, kiemo kraštovaizdį. Sodinti iš vazonų jau galima, bet, manau, prekyba šoktelės vos tik labiau sušils – maloniau dirbti, kai lauke nebe taip šalta“, – sako įmonės atstovė.
Visgi E. Jasiūnienė pripažįsta, jog nepaisant akivaizdžiai išaugusio poreikio, augalų centras šiam sezonui produkcijos per daug negausino. Prekybininkus stabdo nežinia, kas laukia, kai baigsis apribojimai – rizikinga prisivežti daug augalų, jei paskui gali būti sudėtinga juos parduoti. Anksčiau ši įmonė dažnai dalyvaudavo ir sodininkų mugėse.
Ar šiemet tokios vyks, kol kas niekas negali prognozuoti. Paklausta apie naujausias kraštovaizdžio formavimo dekoratyviniais augalais madas, E. Jasiūnienė teigė, jog dabar populiaru viskas. Pirkėjai gėles bei medelius renkasi įvertinę sklypo dydį, galimybes jame dirbti ir skirti laiko priežiūrai.
„Šiemet vėl turėtų būti labai madingi viksviniai augalai. Jų pirkėjai ieškojo ir pernai“, – mano prekybininkė.
Dėmesio netrūksta
Po truputį savo produkcijos pirkėjams jau siūlo ir medelyno Velžyje savininkė Regina Povilonienė. Pernai gamta jos verslui startą davė net sausį, o šiemet orai verčia palaukti.
„Prekyba dar tik prasideda, bet skambučių ir dėmesio iš būsimų pirkėjų gausiai sulaukiu jau kokį mėnesį. Žmonės aktyviai domisi, klausia apie turimus augalus, kai ką ir užsisako“, – pasakoja nuo savaitgalio ir prekybą Panevėžio turguje pradėjusi velžietė.
Praėję šeštadienis ir sekmadienis turguje su dviem palapinėmis įsikūrusiai R. Povilonienei per daug darbingi nebuvo, bet ir neliko tušti.
„Gėlėms dar ankstoka, jos pasirodys balandžio pabaigoje su našlaitėmis. Net ir medeliais kol kas aš vienintelė turguje prekiauju – jiems irgi reikia šilumos“, – sako pardavėja.
R. Povilonienė mato per karantiną akivaizdžiai atgijusį gyventojų norą tvarkyti aplinką ir ją puošti. „Kai toliau namų žmonės nieko nebemato, tai nors per langą nori akį pamaloninti. Perka ir dekoratyvinius medelius, krūmus, ir vaismedžius, ir vaiskrūmius“, – vardija augalų pardavėja.
Nors augalų paklausa smarkiai išaugusi, medelyno savininkė tvirtina kainų kol kas nedrįstanti kelti. Pardavėja tik būgštauja, kad gyvai prekybai gali pakenkti judėjimo suvaržymai – į Panevėžį negali atvykti pirkėjai iš kitų apskrities savivaldybių.
Nusidriekė eilė
Į eilę klientus jau rikiuoja interjero ir kraštovaizdžio dizainerė Panevėžyje Rolanda Adomavičienė. Ši profesionalė taip pat pastebėjo, kad per karantiną itin išaugo poreikis gražiai gyventi.
„Pavasarį žmonės visada sujunda tvarkytis, sodinti, bet pastarieji metai – tikrai ne eiliniai“, – patikina R. Adomavičienė. Anot jos, vieni klientai tiesiog ieško pagalbos ištaisyti senas landšafto klaidas.
Kiti nori naujo kiemo: nuo nubraižyto plano iki sudėtų paskutinių trinkelių jame. Profesionalo akimis daugiausia pasitiki jaunimas, naujai statytų namų savininkai.
„Šiemet manęs intensyviai ieškoti klientai pradėjo jau nuo sausio–vasario mėnesių“, – teigia R. Adomavičienė. Samdomo dizainerio įkainiai, anot jos, priklauso nuo norų.
Tai gali kainuoti ir kelias dešimtis, ir kelis tūkstančius eurų. Ji neabejoja, kad sodininkystės, daržininkystės sektoriai savo kainas kels.
„Kasmet matome, kaip kyla augalų kainos. Suaktyvėję pirkimo mastai tam įtakos daug gal ir neturės – paprasčiausiai ir taip viskas brangsta“, – sako kraštovaizdžio specialistė.
Svarbi būsto dalis
Kad karantinas koreguoja pirkėjų įpročius, pajuto ir nekilnojamojo turto rinkos žaidėjai. Gyvenamojo ir komercinio nekilnojamojo turto eksperto Romualdo Paulausko teigimu, dabar daugiau dairomasi į nebrangias sodybas kaime. Nors jos ir senos, apleistos, pirkėjams svarbu, kad toks turtas būtų prie ežerų, upių, vaizdingose vietose.
„Perkamos senos, apleistos sodybos ir rekonstruojami pastatai, tvarkoma aplinka. Lietuviai, pasikonsultavę su specialistais, daug ką geba sutvarkyti patys: sodinti, genėti medžius, tvarkyti pievą, tverti tvorą, atnaujinti pastatus“, – sako R. Paulauskas.
Skaitykite daugiau čia.