Papasakokite apie ūkį.
Esu ūkininkė ir dar papildomai darbuojuosi daugiašakiame Augio Rimkevičiaus ūkyje. Mano sritis – avininkystė. Bandau ūkininkui išlaikyti optimizmą, kad avininkystė ir Lietuvoje gali būti pelninga. Štai paskutiniai dveji metai avių augintojams buvo prasti ir net man buvo kilę minčių atsisakyti avininkystės. Gerai, kad ūkininkas buvo užsispyręs ir neprarado vilčių, rašoma pranešime.
Lietuvoje avieną vis dar lydi mitai apie jos esą specifinį skonį. Būna, kad apie tai kalba žmonės, kurie šios mėsos net nėra neragavę. Kaip galėtume pakeisti tokias nuomones?
Šis renginys ir yra tokios nuomonės keitimo pradžia. Pasiūlysime paragauti kelių rūšių dešrelių, bei rūkytos dešros. Dar gaminame koldūnus bei blynus su aviena.
Ar rinkoje yra avienos paklausa?
Vis tie mitai… Manoma, kad avieną paruošti yra sudėtinga, esą reikia ilgai marinuoti ir t.t. Tačiau iš tikrųjų daugiausia lemia avienos kokybė. Jeigu įsigysite tikrai kokybišką veislinių gyvulių mėsą, tai įsitikinsite, kad ypatingų pastangų ją ruošiant nereikės. Deja, Lietuvoje ilgus metus buvo auginamos netinkamos veislės, be to ir jos išsigimė, paplito mišrūnės, o iš tokių avių mėsos pagaminti kokybišką produkciją nelengva.
Taigi vienas iš tinkamų pasirinkimų – Ile de France? Kodėl pasirinkote būtent šią veislę, juk tikėtina, išbandėte ir daugiau veislių?
Tai – trečia mūsų bandyta auginti avių veislė. Pradėjome nuo Lietuvoje gerai žinomų Romanovo avių. Jau po pusmečio supratome, kad reikia keisti pasirinkimą. Kitas pasirinkimas – vokiška Merinosų veislė. Tačiau ir ši veislė mums netiko. Galiausiai žvilgsniai nukrypo į Prancūzijoje populiarias veislines avis Ile de France. Kaip apie ją sužinojau? Tiesiog internete užtikau šios veislės avių nuotrauką ir pradėjau domėtis. Nors ir ši veislė neideali, tačiau manau, kad pasirinkimas geras. Tai mėsinio tipo, labai vaisingos ir gerai augančios avys. Pavyzdžiui, avinai gali pasiekti 150, o avys – 95 kg, be to, gera skerdenos išeiga – 53- 60 proc. Mėsa – marmurinė, sultinga.
Kiek šiuo metu auginate avių ir kokie planai?
Atsivežėme pirmieji Lietuvoje 150, o šiuo metu auginame 350 šios veislės avių, tarp kurių 150 ėriavedžių. Kitąmet planuojame dar atsivežti. Sąlygos plėsti bandą yra, ganyklų turime. Be to – mūsų avys yra nesezoninės rujos, todėl galime sudėlioti į 3-4 bandas ir taip paskirstyti darbo krūvį visus metus.
Šis akcentas svarbus ir galvojant apie nuolatinį mėsos ar jos produktų tiekimą.
Taip, sudarant sutartis, pavyzdžiui, su restoranais, labai svarbu pirkėjams garantuoti produkcijos tiekimą ištisus metus.
Šiame renginyje siūlote paragauti avienos gaminių, taigi galvojate ir apie avienos perdirbimą?
Tai – mūsų vizijos įgyvendinimo pradžia. Šiuo metu ūkis tik parduoda ėriukus eksportui. Tačiau ateityje galvojame ir apie avienos perdirbimą. Kol kas tik bandome gaminti – patys ragaujame, daliname būsimiems pirkėjams, vartotojams, stebime, kokią jie susidaro nuomonę. Žinoma, geriausia būtų, jeigu surastume bendramintį, kuris imtųsi perdirbimo, nes mums, auginantiems avis, sunku surasti laiko patiems imtis ir perdirbimo. Bandome ir kitą variantą – nuvežame šiek tiek mėsos Lietuvoje veikiančioms mėsos perdirbimo įmonėms ir užsakome, kad jos pagamintų, pavyzdžiui, dešreles ir kt. ir stebime, kuri geriau sugeba produkciją gaminti. Gal pasiūlysime bendradarbiauti.