Apeliacinės instancijos teismas sukritikavo pirmos instancijos teismo argumentą, kad bendrovės finansiniai sunkumai yra tęstinio pobūdžio: teismas nurodo, kad 2016-2017 m. bendrovės veikla buvo pelninga, o tik 2018 m. bendrovė susidūrė su finansiniai sunkumais, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad bendrovės finansiniai sunkumai yra tęstinio pobūdžio.
Vienas iš pagrindinių argumentų dėl bankroto bylos iškėlimo buvo tas, kad daugiau nei pusę bendrovės turto sudaro pradelsti įsipareigojimai. Siekdami apsaugoti savo interesus, žemdirbiai sutiko pratęsti skolos apmokėjimą – pasirašytas sąlyginis susitarimas dėl skolos grafiko sudarymo.
Įvertinęs didelės dalies kreditorių pastangas ir siekius atstatyti įmonės mokumą, teismas padarė išvadą, kad bendrovės turto vertė (8.392.062,80 EUR) ir pradelstų įsipareigojimų dydis (2.667.496,22 EUR) nesudaro pagrindo konstatuoti, kad bendrovė yra nemoki, o jos pradelsti įsipareigojimai viršija pusės į jos balansą įrašyto turto vertę, todėl bankroto byla buvo iškelta nepagrįstai.
UAB „Citadele bankas“ prieštaravo žemdirbiams ir siekė bankroto, kurio atveju bankui pagal galiojančius hipotekos ir įkeitimo lakštus būtų atitekęs bene visas įmonės turtas. Įmonės restruktūrizaciją palaikė ir Žemės ūkio ministerija. Savo rašte, adresuotame UAB „Rokiškio aliejinė“ ji išreiškė lūkesčius, kad vis tik bus atstatytas įmonės mokumas ir bus išlaikytos darbo vietos Rokiškio regione.