Ministerijos vadovybė neturi ką atsakyti, nes neatliko ekonominių pasekmių analizės. Tačiau tai netrukdo eksperimentuoti – šį mėnesį jau sugriežtinti kirtimai valstybei priklausančiuose miškuose.
Specialistai siūlo nesivaikyti skubių terminų pasiduodant gamtosaugos aktyvistų spaudimui, nes darbo gali netekti tūkstančiai su miškais ir medienos pramone susijusių žmonių.
Įspėjo apie liūdnas pasekmes
Tarptautinės konferencijos „Lietuvos miško ūkio iššūkiai ir perspektyvos 2018“, vykusios Aleksandro Stulginskio universitete, dalyvių diskusija pradėjo kaisti prakalbus apie aplinkos ministro K. Navicko lapkričio pradžioje Seime pristatytus darbo grupės pasiūlymus dėl miško kirtimų ribojimo.
„Šie Miškų įstatymo pakeitimo siūlymai neparuošti, skuboti, be jokio jų poveikio masto, ekonominių ir gamtosauginių pasekmių įvertinimo. Bandymas pataikauti grupelei viešojoje erdvėje emocijas keliančių „medžių gynėjų“ bei už jų stovintiesiems niekur neveda – būtina ilgesnė diskusija. Jei būtų įgyvendinti pasiūlyti draudimai, vien valstybiniuose miškuose kasmet liktų neparuošta milijonas kubinių metrų medienos. Tas pats gresia ir privatiems miškams“, – įspėjo Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos pirmininkas dr. Algis Gaižutis.
Jis ragino sprendimus priiminėti logiškai ir ūkiškai, antraip darbo gali netekti tūkstančiai su miškais ir medienos pramone susijusių žmonių: miško darbų rangovai, dirbantieji transporto įmonėse, medienos pramonės sektoriuje ir kt.
Asociacijos „Lietuvos mediena“ direktorius Raimundas Beinortas prognozavo, kad dėl siūlomų apribojimų iš rinkos bendrai kasmet būtų eliminuojama 16 proc. visos apvalios medienos kiekio.
„Tai žudantys skaičiai. Labai daug įmonių užsidarys, jei toks medienos kiekis bus išimtas iš apyvartos. Nauji ribojimai yra pertekliniai, tai kenkėjiška veikla, paliečianti visą mūsų miško industriją, o joje dirba apie 80 tūkstančių žmonių. Su tokia situacija nesitaikstysime“, – DELFI komentavo jis ir pridūrė, kad šalies medienos pramonės didžiausiam partneriui – Valstybinių miškų urėdijai (VMU) apribojimai jau nuleisti „iš viršaus“, o tai stipriai gali apsunkinti veiklą.
Neturi skaičiavimų
VMU vadovas Marius Pulkauninkas konferencijos dalyviams tepasakė, kad įmonė yra gavusi pavedimą iki šių metų pabaigos įvertinti, koks galėtų būti kirtimų apribojimo efektas. „Kitąmet prasideda naujas penkmečio planavimo laikotarpis. Pirmą pusmetį efekto neturėtų būti, nes kirtimus galėsime išdėstyti kituose plotuose. Turime apie pusantro mėnesio, kad galėtume įvertinti, koks bus poveikis per visus penkerius metus“, – aiškino jis.
Aplinkos viceministrui Martynas Norbutas pripažino, kad detalūs skaičiavimai ir priemonės dar tik bus paruošti. Jis tikino, kad vieša diskusija dėl pataisų dar neprasidėjo, nes esą jų ir nėra.
„Diskutuojame tik dėl darbo grupės rezultatų. Tai daroma ir ministerijoje. Tikrai pakviesime viešai diskusijai, kai bus ekonominis paskaičiavimas, kokie konkrečiai plotai. Šiuo metu negaliu pasakyti, nes skaičiavimai dar vyksta. Iki metų pabaigos turėsime jau projektus, tuomet diskutuosime su Miškų ūkio konsultacine taryba, kitu formatu – ir su privačių miškų savininkais dėl pasiūlymų ir galimo poveikio“, – dėstė viceministras.
Privačių miškų savininkų asociacijos vadovas Aidas Pivoriūnas replikavo, kad norint gero sprendimo, miškų savininkus bei valdytojus, medienos pramonės atstovus reikėjo kviestis diskutuoti prieš priimant sprendimus: „Esu matęs darbo grupės rezultatus, ten jokių skaičiavimų nėra ir nebuvo daroma.“
Negauna kompensacijų
A. Pivoriūnas DELFI pastebėjo, kad tokių pasiūlymų pristatymas Seime neturint ekonominių pasekmių apskaičiavimo atrodo labai liūdnai – lyg katės pirkimas maiše. Pasak jo, preliminariais skaičiavimais, dėl siūlomų ūkinės veiklos ribojimų per metus kirtimų šalyje būtų sumažinta apie 15 proc., valstybė netektų apie 200 milijonų eurų: tai negautos pajamos už medieną, prarastos darbo vietos, importo padidėjimas ir kt.
Pasak A. Gaižučio, dabar plečiant įvairiausius apribojimus ir saugomas teritorijas palaipsniui vyksta lėta nacionalizacija, nes dažniausiai nemokamos jokios kompensacijos nei už esamus, nei už naujai įvedamus apribojimus.
„Priimant sprendimus reikia dėti ant stalo skaičiavimus, kiek tai kainuos valstybės biudžetui. Mano žiniomis, ministerija daro prielaidą, kad kasmet reikės papildomų 5–6 milijonų eurų, mūsų asociacijos skaičiavimais – 8–10 milijonų eurų kasmet reikėtų mokėti kompensacijas privačių miškų savininkams. Matau problemą, kad sprendimus vis dažniau priima ne iš savo darbo gyvenantys žmonės, o pripratusieji gauti arba subsidijas, arba pajamas iš įvairių europinės paramos projektų. Kur nueisime, jei gyvensime pagal principą „neužsidirbti, o pasiskolinti?“ – stebėjosi jis.
Anot A. Gaižučio, reikia pradėti diskutuoti dėl naujos Miškų įstatymo koncepcijos, nes dabar jis yra lopytas perlopytas.
Nusitaikė į plynuosius kirtimus
Numatyti kirtimų ribojimai, kaip tvirtinama, skirti didesnei gamtinei miškų apsaugai užtikrinti ir biologinei įvairovei miškuose išsaugoti. Pasiūlyta drausti plynuosius kirtimus visuose trečios kategorijos (apsauginiuose) miškuose, išskyrus būtinus miškui atkurti atvejus, tuomet biržių plotas negalėtų būti didesnis nei 3 hektarai. O ketvirtos kategorijos (ūkiniuose) regioninių parkų valstybiniuose miškuose nuo kitų metų tokių kirtimų plotas turėtų būti mažinamas nuo 8 iki 3 hektarų.
Antros grupės (draustiniuose ir rekreaciniuose) miškuose būtų draudžiami pagrindiniai kirtimai. Išskirtiniais atvejais būtų leidžiami tik sanitariniai kirtimai.
Be to, paukščių apsaugai svarbiose teritorijose visus miško kirtimus ir medienos ištraukimą siūloma drausti nuo kovo 15 dienos iki rugpjūčio 1 dienos. Aplinkos ministerijos nuomone, šie apribojimai turėtų būti taikomi tiek valstybiniams miškams, tiek privačių miškų valdų savininkams, keičiant Miškų įstatymo ir kitus teisės aktus.
Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, į saugomas teritorijas iš viso patenka apie 675 tūkst. ha miškų, atmetus persidengimus tarp atskirų saugomų teritorijų plotų. Didžioji jų dalis – 430 tūkst. ha (apie 64 proc.) yra valstybinės reikšmės miškai, 197 tūkst. ha (apie 29 proc.) – privatūs, dar apie 48 tūkst. ha (apie 7 proc.) miškų skirti nuosavybės teisei atkurti.
Kitaip sakant 38 proc. visų valstybinės reikšmės miškų plotų ir 22 proc. privačių miškų yra saugomose teritorijose. Kaip pastebima, į saugomų teritorijų apskaitą ir oficialiai visuomenei teikiamą statistiką nėra įtraukiama didelius plotus užimančios teritorijos su įvairaus griežtumo aplinkosauginiais apribojimais.