Susitikimas surengtas po to, kai Lietuvos žemės ūkio taryba pareiškė nepasitikinti žemės ūkio ministru.
„Lietuvoje sukurta oligopolinė sistema. Gauname mažiausias kainas“, – renginio pradžioje pabrėžė Jonas Vilionis, Lietuvos žemės ūkio tarybos vadovas ir pasipiktino, kad konkuruojanti organizacija – Žemės ūkio rūmai (ŽŪR), tai privilegijuota kasta.
Pasak J. Vilionio, nesąžininga, nes ŽŪR, būdama lobistinė organizacija, gauna valstybės paramą, o taryba, kuri yra alternatyvi ūkininkus atstovaujanti organizacija, ne. Be to, vis daugėja mokesčių, net vanduo bus apmokestintas, nebus galima nemokamai pagirdyti karvės tvenkinyje, nebaigtos mėšlo tvarkymo taisyklės.
„Tvarka, kuri kuriama, mums pražūtinga. Tikiuosi, kad šiandien išgirsime, jog atstovaujate mums, ūkininkams, o ne konservatoriams“, – pradėdamas renginį šnekėjo J. Vilionis ir piktinosi Žemės ūkio ministerijos darbu – sakė, kad svarbiausias biurokrato darbas uždrausti ir nubausti.
Paskelbtas ir Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos laiškas su priekaištais ministrui.
„Kai gauni niuksą į veidą pirmas klausimas kyla už ką. Tačiau, pavyzdžiui, kai priekaištaujama dėl pelkių atkūrimo, nesakoma, kad tai reiškia, jog bus mažesni reikalavimai dėl CO2 mažinimo. Kai susijungia žemės ūkis ir aplinkosauga, tai padeda. Man būnant Europos Taryboje jūsų tekste pamačiau citatas iš Europos reglamentų. Asociacijos turi spausti valdžią, tačiau ministras pirmiausia Vyriausybės narys. Mūsų demokratija taip veikia, kad ne visus žemdirbių siekius ministras turi vykdyti. Turime ne vieną iššūkį žemės ūkyje, tačiau partneriai niekada nekalba ultimatumais, kurių sulaukiau nuo pirmos dienos“, – dėlioja K. Navickas ir sako, kad yra du keliai: vienas perlipti per ambicijas ir kalbėtis, kitas drabstytis purvais ir tikėtis visuomenės palaikymo, tačiau pergalės džiaugsmo čia nėra.
„Dėl to kviečiu kalbėtis apie turinį ir sprendimus rasime“, – sakė K. Navickas.
Petras Puskunigis, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas sako, kad Lietuvos žemės ūkio taryba atliko darbą, kuris nebuvo labai malonus, tačiau būtinas.
„Gyvename didelėje nežinioje. Ministro nekaltiname, kad ES pigo kiaulės, siaučia pandemija, brangsta žemės ūkyje naudojamos medžiagos. Ūkininkas vienas iš nedaugelio gamintojų, kuriam tiesiog pasakoma, už kiek bus perkamas derlius ir už kiek jis turės pirkti darbui reikalingus. Džiugu šiandien čia matyti daug jaunimo. Siūlau klausimus užduoti korektiškai“, – sakė P. Puskunigis.
Petras Šiaučiūnas klausė, kodėl seniai žinoma apie tai, kad negalima arti pievų, tačiau apie tai buvo pranešta tik prieš dvejus metus ir ūkininkams reikės jas atstatyti. Kodėl netvarkoma valstybinė žemė, pamiškės.
„Tai sukiršins ūkininkus, nes ir jaunieji ūkininkai nori pradėti ūkininkauti, tačiau dabar vietoj pievos jie turės žvalgytis į kaimyno laukus ir kelti nuomos kainą. Ūkiai buvo priversti išnaikinti gyvulius, o dabar neturės ką daryti su pievomis, nes ganyklų nebereikia. Noriu atsakymo, kur dėti šieną, kurio nereikia, nes mulčiuoti nebegalima“, – klausimą dėliojo P. Šiaučiūnas.
Ministras atsakė, kad draudimas arti pievas galioja nuo 2016 m. Tačiau kai Lietuva stojo į ES, buvo sutarta, kiek turi išlikti pievų nuo visos dirbamos žemės. Tai apie 14 proc. Pievos, šlaitai ir kiti naudmenys nepatenka į daugiamečių pievų apibrėžimą.
„Pripažįstu, kad sprendimo, kaip sutvarkyti pievas, kad visiems būtų gerai, neturiu“, – neslėpė ministras, tačiau kai ūkininkai pamėgino patikslinti klausimą, kad ŽŪM pateikta informacija dėl pievų atstatymo buvo ne visai tiksli, jis tiesiog replikavo „ko čia šoki man į akis“.
Aušrys Macijauskas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas, sakė, kad vadinamo žaliojo kurso tikslą mes pasiekėme dar 2017 m.
„Taip nutiko ne dėl to, kad mes kažką ypatingo darėme, o todėl, kad valstybėje įvyko milžiniški pokyčiai. Išnyko atskiros pramonės šakos, susitraukė žemės ūkis, tuo pačiu sumažėjo emisijos. Nepaisant to, Lietuva ne pagal savo pečius prisiėmė įsipareigojimus. Nors tikslą pasiekėme, numatyti didžiuliai uždaviniai žemės ūkyje, transporto sektoriuje. Be to, mes praktiškai negaminame elektros energijos. Palyginimui estai, savo energetikos ir klimato kaitos plane numato, kad žemės ūkyje per keliolika metų emisija didės 45 proc. tai aiškina tuo, kad jų ūkis atsilikęs ir jį reikia intensyvinti, kurti darbo vietas, nes neapsirūpina maistu. Tą patį padarė latviai, kurie didins 14 proc. lenkai 20 proc. Emisiją mažins elektros energijos gamyklos sąskaita, nes degina iškastinį kurą“, – niuansus aiškina A. Macijauskas ir pabrėžia, kad žemės ūkio gamyba Europoje kris bent 20 proc., ūkininkų pajamos mažės, produktai brangs. Tą parodė kelios skirtingų universitetų atliktos studijos.
„Pristatėme savo programą, kaip iškeltų tikslų pasiekti neskausmingai. Pagrindinis smūgis teks augalininkystei. Tačiau tam reikėjo finansavimo iš Ekonomikos gaivino plano, kuriame iš 2.2 mlrd. eurų žemės ūkiui teko 16 mln. eurų. Lenktai iš šio plano ūkininkams skyrė 10 proc.“, – dėsto A. Macijauskas ir sako, kad pirma raudona lemputė buvo, kai ministras pasakė, kad pereinamuoju laikotarpiu nieko nekeisim ir gyvensim po senovei, kas nepadės pasiekti žaliojo kurso tikslų. Kitas blogas ženklas buvo kai ŽŪM pasirašė memorandumą su Aplinkos ministerija. Ūkininkams tai kelia milžinišką susirūpinimą. Negali būti taip, kad viena ministerija viską suplanuoja, kita tik vykdo ir finansuoja. Šis memorandumas turi būti peržiūrėtas.
„Šviežia naujiena, kad aplinkos ministras patvirtino planą Baltijos jūrai gelbėti ir ten numatyta, kad akcizas bus įvestas visoms sintetinėms trąšoms. Su mumis tai nebuvo derinta. Su ŽŪM bendradarbiavimas nutrūkęs. Buvome išstumti beveik iš visų darbo grupių“, – piktinosi A. Macijauskas ir sakė, kad ŽŪM tariasi tik su ministerijos finansuojamasi Žemės ūkio rūmais.
Pasak asociacijos vadovo, tokios politikos rezultatas – tai ekoschemos ir panašūs reikalavimai, kurie gerokai aukštesni, nei numato ES reglamentas ir tai kelia milžinišką susirūpinimą. Pavyzdžiui, ES reikalaujama, kad augalas į tą patį lauką gali grįžti tik po metų. Mes reikalaujame, kad augalas į tą patį lauką galėtų grįžti tik po dvejų metų, nors mūsų ūkių struktūra tokia, kad tai įgyvendinti bus labai sudėtinga.
A. Macijauskas išsako savo nuomonę apie laukų atvertimą pievomis: „Žmogus paėmė milžinišką paskolą, pirko žemę ir dabar negali to pirkto ploto dirbti. Kompensacijų nėra. Siūlau kaip pievas skaičiuoti piliakalnius, apleistus plotus, o ne kiekvieno ūkininko laukus. Kaip ir bėda su žymėtu dyzelinu, kurio, mes, ūkininkai, turėsime atsisakyti.“
Martynas Puidokas iš Kelmės sakė, kad aplinkosaugininkų kasta ŽŪM tapo išrinktaisiais ir žemdirbio profesija niekinama, o neteisingi sprendimai pateisinami Lietuvos gamtos gelbėjimu.
Transliacija čia:
Zita Varanavičienė, Lietuvos augalų apsaugos asociacijos direktorė padėkojo susitikimo rengėjams už drąsą ir sakė, kad tik kalbėdamiesi galime išgryninti problemas.
„Liepos mėnesį paskelbta studija, kurioje sakoma, kad norint išmaitinti pasaulį, reikia 87 proc. padidinti derlingumą ir 6 proc. padidinti žemės plotus. Tuo tarpu europinės strategijos ūkį kreipia intensyvumo ir efektyvumo mažinimo linkme. Visos studijos sako, kad mažės derlius, kris jo kokybė, mažės ūkininkų pajamos. Kitas dalykas – tikiuosi, kad ŽŪM pradės dirbti pagal reglamentus, nes per paskutinius metus 5 teisės aktai buvo pamėginti paslėpti nuo mūsų. Kalbėtis visada geriau nei slėptis ar mėginti išvengti kritikos. Akreditavimo reikalavimai tokie, kokių nesugeba įgyvendinti nė viena laboratorija“, – dėsto Z. Varanavičienė ir tikina, kad teikia pastabas, tačiau jos keliauja į šiukšlių dėžę.
„Politinių pareiškimų nekomentuosiu ir padėties neaštrinsiu. Pastabas išgirdau. Suprantu jūsų tikslą „užlenkti“ žaliąjį kursą. Sprendimų, bloginančių padėtį, nepriimu nė vieno. Memorandumas su Aplinkos ministerija man pačiam buvo netikėtumas. Dėl ŽŪR paramos tą padėtį jau radau ir manau, kad visos ūkininkų organizacijos turi būti finansuojamos vienodais pagrindais. Kalbant apie tarybą, įvairioms programoms jai skirta 150 tūkst. eurų. Nematyti tų dalykų negalima“, – į kaltinimus atkirto K. Navickas.
Kaip ir parama neariminei žemdirbystei, kurios nebuvo. Jei bus didesni akcizai žymėtam dyzelinui, bus parama kuro rūšies keitimui.
„Manau, kad jūs, ministre, labai vargstate, jums sunku. Jūs ne savo vietoje. Dar kartą primigtynai sakome, nesikankinkite, turėkite drąsos ir ryžkitės tam žingsniui. Jūs nesuprantate kaimo žmogaus ir jį nuolat žeminate. Jūs ne žemės ūkio, jūs pelkių ministras ir taip įeisite į istoriją. Nemanau, kad partija, kuri jus laikys, turės ateitį rinkimuose. Turėkite drąsos, mes laukiame jūsų sprendimų“, – sakė Zigmas Aleksandravičius.
Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius sakė, kad ministras nepateikė atsakymų į klausimus. Per balsavimą buvo pareikštas nepasitikėjimas ministru.
K. Navickas atsakė, kad tiesiog dirbs toliau.
J. Vilionis apibendrino, kad ministras turi atsistatydinti.
Po šio susitikimo savo poziciją išplatino ir Žemės ūkio ministerija.
Ministras K. Navickas: „Sprendimai žemės ūkyje turi būti naudingi visai visuomenei“
„Visuomenė neišvengiamai judės Žaliojo kurso link. Mano tikslas – siekti, kad naujus reikalavimus įgyvendinti ūkininkams būtų lengviau ir paprasčiau. Nebus priimti sprendimai, kurie pablogintų jų būklę. Suprantu, kad ūkininkams skauda, tačiau Žaliojo kurso atšaukti nepavyks“, – teigė žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, susitikęs su nepasitikėjimą juo pareiškusia, daliai Lietuvos stambiausių ūkininkų atstovaujančia Žemės ūkio taryba.
Ministras išklausė tarybos narių pareiškimų dėl daugiamečių ganyklų ir pievų atkūrimo, Europos žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo Lietuvoje, situacijos kiaulininkystės sektoriuje, bendradarbiavimo galimybių.
„Žinau, kad ūkininkų yra daug ir jiems pokyčiai kelia nerimą. Kviečiu kalbėtis ne ultimatumų kalba, o apie turinį. Siūlau diskutuoti ir kartu ieškoti sprendimų, kurie atitiktų pasikeitusį kontekstą.
Ministerija girdi ir įsiklauso į ūkininkų reikalavimus bei siūlymus, tačiau politiniai sprendimai turi būti naudingi visai visuomenei – ne tik ūkininkams“, – susirinkusiems ūkininkams sakė ministras.
Europos Parlamentui rengiantis balsuoti dėl Europos žaliojo kurso tikslų, lobistinės organizacijos visose ES šalyse pradėjo plačią kampaniją, siekiant, kad Žaliojo kurso reikalavimai, pavyzdžiui, sumažinti pesticidų naudojimą, nebūtų tokie aukšti.