Miškų savininkai piktinasi, kad nesprendžiama daug rimtų sektoriaus problemų, su valdžios atstovais nevyksta dialogas, o esą pataikaujant grupei visuomenininkų prastūminėjami neadekvatūs draudimai.
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika atšauna, kad privačių miškų savininkus pasikvietus atsigerti arbatos problemos neišsispręs, o dabar prioritetas – valstybiniams miškams.
Susitvenkė ribojimų debesis
Miškų savininkus ypač išjudino Aplinkos ministerijos lapkričio mėnesį pristatyti pasiūlymai dėl miško kirtimų ribojimo, kurie gali būti įtvirtinti įstatyme. Jie piktinasi, kad sprendimai priimami vienašališkai ir paskubomis, neatlikus ekonominių bei socialinių pasekmių analizės.
Prognozuojama, kad įgyvendinus šiuos pasiūlymus būtų patirti milijoniniai nuostoliai, darbo gali netekti tūkstančiai su miškais ir medienos pramone susijusių žmonių.
Sektoriaus atstovus kaitina ir kai kurių parlamentarų bei visuomenininkų iniciatyvos drausti ar apsunkinti miškų naudojimą, norai asmens įgytą miško sklypų bendrą plotą apriboti iki 1,5 tūkst. ha, atakos prieš plynuosius kirtimus, siekis kirtaviečių nebelaikyti mišku ir pan.
Jų nuomone, plečiant įvairiausius apribojimus ir saugomas teritorijas palaipsniui vyksta lėta nacionalizacija, nes dažniausiai nemokamos jokios kompensacijos nei už esamus, nei už naujai įvedamus apribojimus.
Miškų savininkai prieštarauja ir jiems užkrautam 5 proc. apyvartos mokesčiui nuo galutinės žaliavinės medienos pardavimo kainos. Pasak specialistų, tai sudarė ekonomiškai nepatrauklias veiklos sąlygas privačiuose miškuose. Keliami klausimai dėl miško kelių priežiūros, žvėrių daromos žalos atlyginimo ir kt.
Gąsdina nežinomybė
Dešimtmetį veikiančios bendrovės „Dzūkijos mediena“ vadovas Marius Valukynas DELFI pabrėžė, kad privačių miškų sektoriuje situacija blogėja jau trejus metus.
„Laikai mums labai neramūs. Bėdų turime tikrai daug ir privačiame, ir valstybiniame miškininkystės sektoriuje, bet jų realiai niekas nesprendžia. Valdžios siūlymai nesuprantami ir nelogiški. Jie nederinami su miškininkais, o atsižvelgiama į keletą garsiai šaukiančių žmonių. Dialogo su valdžia iš viso nėra. Tvyro nežinomybė. Kaip gali daryti investicijas, jei nežinai, kokius valstybė vėl sumanys apribojimus, po kurių tavo turtas nuvertėja“, – kalbėjo jis.
Kauno rajone įsikūrusios bendrovės „Forestus“ direktorius Marius Šabūnas stebėjosi ne tik siūlomais kirtimų, bet miško plotų įsigijimo apribojimais. Pasak jo, įmonė įsigijo technikos pagal europinės paramos projektą, kuriame įsipareigojo plėsti miško valdas.
„Didesnėms įmonėms toks apribojimas bus pražūtingas. Pas mus tik draudžia, baudžia ir apmokestina, o mokslininkų ir specialistų neklauso, su savininkas nesiskaito. Štai uždėjo tą 5 proc. apyvartos mokestį, kuris turėtų būti skirtas keliams tvarkyti, bet realiai mokame „už orą“, – dėstė M. Šabūnas.
Siūlo tapti kumščiu
M. Valukyno nuomone, įvedant apribojimus ūkiniai veiklai miškuose gamtosauginiais siekiais tik dangstomasi – už to esą stovi kiti interesai.
„Miškininkystė nėra tik medžio nekirtimas – tai ūkininkavimas ir specifinis verslas, kuris reikalauja nemažo indėlio į miškus, kad jie gražiai užaugtų ir būtų tvarūs. Privatus miškų ūkis sukuria praktiškai tokią pačią pridėtinę vertę kaip ir valstybinis miškų ūkis. Slopinant privatų sektorių sulauksime įmonių žlugimų, daug kolegų jau pasitraukė iš šio verslo“, – svarstė vadovas.
Jis protestuotų, bet dar turi vilties, kad bus įmanomas dialogas: „Jei matysime, kad valdžia nenori su mumis kalbėtis, tai, be abejo, visos teisėtos protesto priemonės yra įmanomos.“
M. Šabūnas mielai įsijungtų į protesto akcijas, kurios priverstų valdžią kitaip elgtis. Jis įsitikinęs, kad miškininkai turi sekti ūkininkų pavyzdžiu – būti ne palaida bala, o tvirtiems kaip kumštis.
Daugėja norinčiųjų protestuoti
Privačių miškų savininkų asociacijos (PMSA) vadovas Aidas Pivoriūnas yra viešai įspėjęs apie bręstančias pilietino protesto akcijas.
„Rimtis ir tolerancija turi ribas, kai iš vienos pusės kyla agresija. Neseniai buvau susitikęs su 80 privačių miškų savininkų. Patikėkite yra „galandami kirviai“ ne medžiams kirsti. Norima išeiti į gatves. Esame arti mitingų, pilietinio nepaklusnumo akcijų: svarstoma gal „pakrauti malkų“ prie valdžios rūmų ar miškovežiais užtverti kelius“, – kalbėjo jis Kaune vykusios tarptautinės miškininkų konferencijos dalyviams.
A. Pivoriūnas DELFI paaiškino, kad daugėja kantrybės netenkančių miškų savininkų ir svarstomos įvairios pilietinio nepaklusnumo legalios formos. Anot jo, pavyzdžiui, 30–40 didesnių įmonių bei miškų savininkų sutiktų mėnesiui sustabdyti medienos teikimą.
„Labiausiai įtampą sukėlė nusistovėjusių darnių miškininkystės principų keitimas. Tai daroma nederinant su suinteresuotomis pusėmis, o pataikaujant vadinamiesiems gamtininkams bei jų demagogijai. Nustebino silpna Aplinkos ministerijos pozicija. Kas bus toliau sunku pasakyti. Tiek Seime, tiek Vyriausybėje į miško savininkų interesus neatsižvelgiama, nesprendžiama daug svarbių reikalų. Neatsimenu tokio Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vadovo, kuris mūsų nekviestų į posėdžius“, – dėstė PMSA vadovas.
Neleis diktuoti sąlygų
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika DELFI aiškino, kad yra susipažinęs su privačių miškų savininkų nuomone ir norais. Politikas tikino, kad dėl siūlomų pataisų tarsis ir su jais.
„Mes tikrai privačių miškų savininkus girdime, matome, jų rezoliucijas skaitome. Ir atsižvelgdami dirbame savo darbus. Kol vyksta situacijos analizė, tikrai nenorime čia mitinguoti ir populistiškai kalbėti. Jei pasikviesime atsigerti arbatos, nuo to problemos neišsispręs. Pagrindinis tikslas šioje vietoje – valstybiniai miškai. Jiems – didžiausias akcentas, o lygiagrečiai matome ir privačius miškus. Bet neturime remtis vien privačių miškų savininkų nuomone, vykdydami valstybinių miškų politiką. Tai reikėtų atskirti. Tikrai nesutinku, kad savininkai diktuotų sąlygas, kaip turi tvarkytis valstybiniai miškai“, – komentavo jis.
K. Mažeikos manymu, miškų savininkų kalbos apie galimus protestus yra bandymas sulaukti daugiau dėmesio. „Jo ir taip gauna iš atskirų Seimo narių. Nežinau dėl Aplinkos ministerijos, kuri bendrauja savais metodais, už ją kalbėti negaliu“, – sakė komiteto pirmininkas.
Augant triukšmui Aplinkos ministerija praeitą pirmadienį surengė susitikimą su privačių miškų savininkų asociacijų atstovais. Aplinkos viceministras Martynas Norbutas pabrėžė, kad ekonominė nauda negali būti vienintelis kirtimų apribojimų vertinimo kriterijus – šiuo metu norima daugiau dėmesio skirti miškų apsaugai.
Parengti reikiamas Miškų įstatymo ir kitų teisės aktų pataisas ministerija ketina iki šių metų pabaigos.