Kol kas žemdirbių visuomenė galimų pakeitimų plačiau nesvarsto ir neaišku, kokia bus jų organizacijų pozicija. Taip pat neaišku, kokių nuostatų dėl pakeitimų laikysis ir Žemės ūkio ministerija – ar pritars daugumai, ar mėgins priešintis kai kurių lengvatų naikinimui. Nors Delfi ministerijos prašė pateikti savą požiūrį į šią reformą, atsakymo taip ir nesulaukėme.
„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis taip komentuoja galimus pokyčius ir juokauja, kad šią reformą gali sustabdyti traktoriai prie Seimo: „Reformos oponentų kritika, kad siūlomi mokesčių pakeitimai yra nukreipti prieš verslą yra nepagrįsti – keičiasi ne verslo apmokestinimas, o asmens pajamų, kurias jis gauna iš visų šaltinių. Be to, pokyčiai nėra nukreipti nei prieš vieną visuomenės grupę ar sektorių.
Būtent dėl siūlomų pakeitimų nebebūtų diferencijuojama nei pagal pajamų kilmę, nei pagal tai kokia forma jos yra gaunamos. Nepriklausomai nuo to, ar dideles pajams žmogus gavo iš konsultavimo, ar iš žemės ūkio veiklos, ar iš kito verslo, jos bus apmokestinamos tokiu pačiu papildomu tarifu – 5 arba 7 procentais. Kadangi daugiau nei 120 VDU per metus samdomi darbuotojai, smulkiu verslu ar individualia veikla užsiimantys asmenys uždirba labai retai, tai tikėtina, kad daugiausiai kritikos ir pasipriešinimo girdėsime iš stambių ūkininkų bei dideles kapitalo pajamas gaunančių asmenų.“
Tai atsispindi ir mokesčių pakeitimo siūlymuose.
Pavyzdžiui, ūkininkams, kurie vykdo veiklą su individualios veiklos pažyma, dabar pajamų mokesčio tarifas yra 15 proc., nuo 2025 m. sausio siūloma padidinti mokesčio tarifą iki 17 proc. , o nuo 2026 m. iki 20 proc.
Dabar skaičiuojant apmokestinamąsias pajamas iš pajamų leidžiama atimti sumokėtas socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Nuo 2024 m. sausio 1 d siūloma panaikinti galimybę iš pajamų atimti sumokėtas socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Ūkininkai mokės daugiau, nes bus didesnės apmokestinamos pajamos.
Dabar ūkininkai ir kiti individualią veiklą vykdantys asmenys apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas turi teisę leidžiamais atskaitymais pripažinti sumą, lygią 30 proc. gautų (uždirbtų) individualios veiklos pajamų (tokiu atveju neprivaloma fiksuoti visų patirtų išlaidų, taip pat neprivaloma turėti išlaidas pagrindžiančių dokumentų). Siūloma nuo 2024 m. sausio 1 d., keisti šią tvarką, kad tik gyventojai, kurie nėra PVM mokėtojai galėtų naudotis galimybe dokumentais nefiksuoti išlaidų, o dokumentais nefiksuojamų išlaidų suma mažinama nuo 30 proc. iki 20 proc. pajamų. Dėl šių pakeitimų ūkininkai GPM mokėtojai iš viso praranda galimybę nefiksuoti išlaidų, todėl kad praktiškai visi ūkininkai GPM mokėtojai yra ir PVM mokėtojais.
Labai reikšmingas pokytis, kuris šiandien leidžia sutaupyti pakankamai daug, tai nekilnojamojo turto apmokestinimo tvarka. Dabar mokesčiu neapmokestinamas ūkininkų nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti (uždirbti). Mokesčio tarifas kitiems ūkio subjektams – nuo 0,5 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės.
Šiuo metu savivaldybių tarybos neturi teisės atidėti mokesčio mokėjimo termino.
Siūloma šią sistemą keisti kardinaliai. Nuo 2025 m. sausio 1 d. Ūkininkų nekilnojamasis turtas naudojantiems žemės ūkio veiklos pajamoms uždirbti bus apmokestinamas. Fizinių asmenų (taip pat ir ūkininkų) nekilnojamasis turtas, naudojamas ūkinei komercinei veiklai, būtų apmokestinamas nuo 0,1 iki 3 proc. mokesčio tarifu nuo turto mokestinės vertės.
Savivaldybėms suteikiama teisė spręsti dėl konkretaus mokesčio tarifo dydžio bei dėl mokesčio atidėjimo ne ilgiau kaip 5 metams.
Daugiau siūlomų mokestinių pakeitimų Žemės ūkio rūmų parengtoje lentelėje.
Stambūs ūkiai, kurie ir dabar dirba kaip uždaros akcinės bendrovės, pokyčiams nesipriešina.
„Iš pirmo žvilgsnio, tai mokesčių reforma palies daugiau dirbančius su individualia veikla, tai yra ūkininkus. Žemės ūkio bendroves pakeitimai palies tik tiek, kiek bet kurią kitą uždarą akcinę bendrovę, pavyzdžiui, statybų ar transporto įmonę.
Manau, kad reikia sulyginti juridinius ir fizinius asmenis, kad apskaita būtų vienoda, kad nebeliktų priekaištų vieni kitiems“, – dėsto Jonas Sviderskis, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos direktorius ir pabrėžia, kad vertėtų atskirti pačius smulkiausius, gaunančius iš žemės ūkio nedideles pajamas. Pavyzdžiui, jei ūkininkui ar mokytojai tai papildoma veikla ir šiokios tokios pajamos.
J. Sviderskis sako, kad tai paliestų ir kai kuriuos ūkių vadovus, kurie tuo pačiu metu ir yra ūkininkais kaip fiziniai asmenys. Tačiau asociacija prieš nekilnojamojo turto apmokestinimą, nes garažai ar sandėliai naudojami tik kelis mėnesius per metus ir pajamų neatneša.
Asociacijos vadovas sako, kad jį labiau neramina ne mokesčių reforma, bet kiti mokestiniai pakeitimai, kurie nepatenka į šį paketą. Pavyzdžiui, siūlymai mažinti vadinamą „žaliojo“ dyzelino kiekį ūkiui iki 100 tonų, o vėliau iki 50. Kaimyninėse šalyse nieko panašaus nėra. Neramina ir galimas trąšų apmokestinimas, apie kurį kalba Aplinkos ministerija.
„Nemaišykime sąvokų pajamos ir pelnas. Milijono eurų apyvarta ūkininkas iš 500 ha grūdininkystės ūkio gali pasiekti, bet įvertinus išlaidas trąšas, darbo jėgą, technikos amortizaciją ir visą kitą liks tik kiek mažiau nei 100 tūkst. pelno. Jau ir šiaip šiai dienai beveik 45 proc. nuo to galutinio pelno ūkininkas sumoka mokesčių. Tai GPM, „Sodra“, PSD ... Ir tie likę pinigėliai paprastai investuojami atgal į ūkį, pavyzdžiui, žemei įsigyti.
Žemės į sąnaudas įtraukti negali. Tai galutiniame variante siūlomas dar didesnis „Sodros“ apmokestinimas individualiai veiklai palies ir ūkininkus, kurie tiesiog neteks dar didesnės dalies pinigų sumažės ūkių konkurencingumas ir plėtra“, – analizuoja Mindaugas Maciulevičius, žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško Ūkio Kokybė“ vadovas.
Kaip siūloma keisti ūkininkus liečiančius mokesčius – Žemės ūkio rūmų parengtoje lentelėje.
