„Mūsų tinklo didžiosiose parduotuvėse, į kurias galima patekti tik su galimybių pasais, apyvarta, lyginant su prieš tai buvusia savaite, per pirmas keturias naujos tvarkos galiojimo dienas krito 29 proc. Lyginant su tuo pačiu laiku prieš metus, mažėjimas 27 proc. Tačiau augome mažose parduotuvėse, kur nėra ribojimų. Ten pardavimai augo 13 proc. Kalbant apie bendrą apyvartą, ji mažėjo 2 proc.“, – apie tai, kad bendroje sumoje pats tinklas praktiškai nenukentėjo pasakoja Dainius Dundulis, „Norfos mažmenos“ valdybos pirmininkas.
Tačiau rinkoje kalbama, kad šis persiskirstymas labai netolygus. Tikėtina, nukentės keli didieji tinklai, kurių struktūroje daug didelių parduotuvių ir laimės turintys daugiau mažų parduotuvių. Pačių smulkiausių nepriklausomų laimėjimas nebus toks didelis, kaip buvo prognozuota.
Tiekėjus šie pokyčiai paveikė skirtingai
„Prekybos centrai, tikėdamiesi, kad viskas bus gerai, pirmą savaitę užsisakė įprastai prekių ir patirs nuostolius nes pirkėjų srautas, mūsų duomenims, sumažėjo net iki 30 proc. didžiose parduotuvėse, o mažose paaugo tik iki 2 proc. Tai neišvengiamai reiškia, kad didelė dalis trumpą galiojimą turinčių maisto prekių bus išmesta.
Dėl kritusio pirkėjų srauto mes jau matome mažėjančius užsakymus. Mažosios parduotuvės, kurios turi vietos, užsakinėja daugiau, tačiau dauguma tiesiog neturi vietos papildomoms prekėms. Jei vartotojai išvyti iš didžiųjų parduotuvių patrauks į mažesnes, tai nereiškia, kad smulkūs prekybininkai patrauks makaronus ir ten dės vištieną. Jie tiesiog daugiau uždirbs, rengs mažiau akcijų“, – aiškina „Vilniaus paukštyno“ ir „Kaišiadorių paukštyno“ generalinis direktorius Darius Gudačiauskas ir tvarką su galimybių pasu įvertina taip: labiausiai bus nuskriausti vartotojai ir gamybininkai, tokia tvarka leis daugiau uždirbti iki 1500 kv. m. prekybinio ploto parduotuvėms.
Ir, anot jo, suvarę žmones į mažesnio ploto parduotuves pandeminės situacijos nepagerinsime.
Tenka keistis
Egidijus Mackevičius, Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius, padėties kol kas nedramatizuoja: „Dabar tikslinamės, kas ir kaip vyksta. Bendras pokytis nėra drastiškas, jei kalbėsime apie bendrą kiekį, nors skirtingoms įmonėms pokyčiai skirtingi. Tačiau pardavimai didžiuosiuose centruose krito smarkiai – pirkėjai nuėjo pas mažesnius prekybininkus.“
Asociacijos vadovas sako, kad užsakymai daromi prieš 24-48 valandas ir kol kiekių persiskirstymas nėra milžiniškas, tai nėra tragedija.
„Persiskirstymas nėra toks, kad būtų nesuvaldomas, tačiau kai reikia keisti nusistovėjusią logistikos grandinę, logiška, kad reikia daugiau mašinų, keisti grafiką, priimti žmonių. Mažos parduotuvės tiesiog fiziškai neturi vietos priimti daugiau prekių. Lentynų nepadaugins“, – pokyčius apibūdina „Biovelos“ generalinis direktorius Audrius Kantauskas ir sako, kad reikia susidėlioti naujus procesus. Blogai tai, kad tie procesai kažkada baigsis ir darbas bei investicijos bus niekam nereikalingos.
D. Gudačiauskas, paklaustas ar į apribojimus nepatekę prekybos tinklai pirks daugiau Lietuvoje pagamintų prekių atsako: „tiekimo grandinės taip greitai nepakeisi, kas pirko iš lenkų, tas pirks dar daugiau. Svarbiausia valdžiai suprasti, kad bet koks apribojimas įgalina prekybininką daugiau uždirbti pelno, nes yra dirbtinai sumažintos vartotojų pasirinkimo galimybės. Tik vienas iš penkių didžiausių prekybos tinklų nepatenka į apribojimą, jie šioje situacijoje laimėtojai.“
Tiekėjai patirs nuostolių
Verslininkas aiškina kodėl taip nutinka.
„Prekyboje kaip ir visur galioja taisyklė 80/20. Didžiausią prekybinį plotą turinčios parduotuvės parduoda apie 60 procentų maisto prekių ir kai apribojimai taikomi būtent joms, neišvengiamai mažėja apyvarta. Mažesnės norėtų užsakyti daugiau, tačiau negali tiek užsakyti, nes neturi prekybinio ploto ir sandėlių. Nuostolius patirsime tiek mes, tiek didžiosios parduotuvės“,– aiškina D. Gudačiauskas.
D. Gudačiauskas pastebi, kad bėda kai žmonės vaikomi iš įprastų prekybos vietų. „KG Group“ fabrikuose paskiepyta virš 80 proc. darbuotojų. Kategoriškai atsisakančių vienetai.
„Sprendimas ir siekiamas rezultatas turi būti susijęs. Nesuprantu, kaip neturinčius galimybių paso „suvarę“ į mažesnes parduotuves suvaldysime pandemiją. Suprantu, kad prekybos centrai neturi gero įvaizdžio visuomenėje, valdžia jų neklauso, o su gamintojais niekas net nekalbėjo. Šį sprendimą reikia atšaukti, nes tai be reikalo didina įtampą. Turi būti vienodos sąlygos, pavyzdžiui, į visas parduotuves įeinant reikalauti galimybių paso, tačiau praeitų metų pandemijos valdymo patirtis rodo, kad ir neapriboję maisto prekių parduotuvių pandemiją galime suvaldyti“, – aiškina D. Gudačiauskas ir sako, kad broilerių augintojai ir perdirbėjai negavę reikiamos paramos dėl nuostolių patirtų dėl Covid-19 pandemijos išvisų jėgų stengiasi išlaikyti fabrikus ir darbo vietas, o prekybos ribojimai būtiniausiomis maisto prekėmis yra protu nesuvokiama našta.