Per derybas dėl teisės aktų reformų paketo EP nariai siekė, kad biologinės įvairovės stiprinimas ir ES aplinkosaugos bei klimato įsipareigojimų laikymasis būtų esminiai reformuotos bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) aspektai. Europos Komisija vertins, ar nacionaliniai BŽŪP strateginiai planai atitinka šiuos įsipareigojimus, o ūkininkai turės užtikrinti, kad jų veikla būtų palanki klimatui ir aplinkai. ES valstybės bus įpareigotos užtikrinti, kad ne mažiau kaip 35 proc. kaimo plėtros biudžeto ir ne mažiau kaip 25 proc. tiesioginių išmokų būtų skiriama aplinkos apsaugos ir klimato priemonėms.
EP nariai užtikrino, kad ne mažiau kaip 10 proc. tiesioginių išmokų bus naudojama mažiems ir vidutiniams ūkiams remti. Bent 3 proc. BŽŪP biudžeto bus skiriama jauniesiems ūkininkams. Jie taip pat reikalavo, kad krizių rezervas, kurio metinis biudžetas siekia 450 mln. eurų, būtų nuolat parengtas naudoti siekiant padėti ūkininkams prisitaikyti prie svyruojančių kainų ar nestabilios rinkos.
Parlamentui pavyko pasiekti, kad nacionalinės darbo inspekcijos ir BŽŪP mokėjimo agentūros bendradarbiaudamos geriau stebėtų, kaip laikomasi ES darbo teisės žemės ūkio sektoriuje, o už pažeidimus baustų. Informacija apie galutinius ES paramos gavėjus taip pat bus skaidresnė: valstybės narės galės naudotis ES priemone, kuri padės nustatyti sukčiavimo riziką sutikrinant viešųjų duomenų bazių informaciją.
EP pranešėjas dėl strateginių planų Peter Jahr (Europos liaudies partija, Vokietija) teigė: „Patvirtindami reformą garantuojame planavimo saugumą ne tik ES valstybėms, bet visų pirma mūsų Europos ūkininkams. Užtikrinome, kad naujoji politika būtų tvaresnė, skaidresnė, nuspėjama ir su mažesne biurokratine našta žemdirbiams. Mūsų šiandieninis balsavimas parodė, kad norime apsaugoti ir puoselėti šeimos ūkius, žmones, kurie prižiūri ir saugo mūsų kultūrinį kraštovaizdį.“
Bendrųjų taisyklių pranešėja Ulrike Müller (Atnaujinkime Europą, Vokietija) pridūrė: „Šiandien yra istorinė diena, kai žengiame link draugiškos aplinkai, socialiai sąmoningos ir į rezultatus orientuotos žemės ūkio politikos. Naujasis modelis užtikrins, kad daugiau dėmesio būtų skiriama BŽŪP tikslų pasiekimui, o ne tiesiog taisyklių laikymuisi. Taip pat pasirūpinome, kad BŽŪP mokėjimai būtų skaidresni ir kad būtų geriau apsaugoti ES finansiniai interesai.“
EP pranešėjas dėl bendro rinkos organizavimo Eric Andrieu (Socialistai ir demokratai, Prancūzija) kalbėjo: „Šiandien patvirtintos reformos pirmą kartą per daugiau nei 30 metų reikš daugiau rinkos reguliavimo nei dereguliavimo. Galime didžiuotis, kaip toli nuėjome, nes padaryta pažanga svarbi ūkininkams, sektoriui ir vartotojams. Bendras rinkos organizavimas tikrai yra pirmas žingsnis teisinga kryptimi.“
Strateginių planų reglamentas buvo priimtas 452 EP nariams balsavus už, 178 – prieš ir 57 susilaikius, Horizontalusis reglamentas – 485 EP nariams balsavus už, 142 – prieš ir 61 EP nariui susilaikius, o Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas – 487 EP nariams balsavus už, 130 – prieš ir 71 susilaikius.
Dabartinių BŽŪP taisyklių taikymas pratęstas po 2020 m. gruodžio 31 d. nustatant pereinamojo laikotarpio taisykles, kurios galios iki 2022 m. pabaigos. Kai Taryba patvirtins naujas taisykles, jos bus taikomos nuo 2023 m. sausio 1 d.