Diskutuota dėl Europos Komisijos (EK) komunikato dėl Ilgalaikės ES kaimo vietovių vizijos (EK komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Ilgalaikė ES kaimo vietovių vizija: stipresnės, sujungtos, atsparios ir klestinčios kaimo vietovės iki 2040 metų“). Taip pat KRK kaip papildomas Seimo komitetas apsvarstė ir pritarė dviem įstatymų pataisų projektams (Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo bei Valstybės rezervo).
Apie ateities kaimo vietovių viziją
Komunikate dėl Ilgalaikės ES kaimo vietovių vizijos nustatomi regionų uždaviniai ir problemos, atkreipiamas dėmesys į keletą perspektyviausių galimybių. Dokumentas, kurį EK pristatė birželio 30 d., yra tam tikra preliudija būsimiesiems Komisijos veiksmams po 2028-ųjų. Iki 2023 metų bus pateikta konkreti ataskaita, kokių veiksmų ketina imtis būsimojoje daugiametėje finansinėje perspektyvoje.
Komisija pasiūlė ne tik ateities kaimo vietovių viziją, bet ir ES kaimo veiksmų planą, kuriuo siekiama skatinti tvarią, darnią ir integruotą kaimo plėtrą. Išskirtos keturios veiksmų kryptys. Tai kaimo bendruomenių stiprinimas, suteikiant joms daugiau galimybių, labiau prieinamas paslaugas ir palankesnės sąlygos socialinėms inovacijoms. Tai junglumas – geresnis susisiekimas ir skaitmeninė prieiga. Tai atsparumas – gamtos išteklių išsaugojimas ir ekologiškesni ūkininkavimo metodai kovojant su klimato kaita, kartu užtikrinant socialinį atsparumą. Tai pat tai kryptis, užtikrinanti kaimo vietovių klestėjimą – per įvairesnę ekonominę veiklą ir didesnę ūkininkavimo, žemės ūkio produktų gamybos veiklos ir kaimo turizmo pridėtinę vertę.
Seimo nariai išskyrė akcentus, kuriuos derėtų įsidėmėti Lietuvai jau šiandien. Kaimo vietovėmis turi rūpintis ne tik Žemės ūkio ministerija, tam turi būti skiriamos ne vien BŽŪP, bet ir Sanglaudos bei kitų fondų lėšos. Kitas akcentas yra verslų kaime įvairinimas, įvairesnės veiklos skatinimas. Taip pat komunikate daug vietos skiriama energetikai ir infrastruktūrai, aplinkosaugai ir klimato kaitos priemonėms, kurios galėtų tapti papildomu pajamų šaltiniu.
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pasidalijo susijusia informacija, kas kelia nerimą visos ES žemės ūkio ministrams. Vykstant miestų driekai į kaimus didėja įtampa dėl tradicinių žemės ūkio veiklų keliamo triukšmo, kvapų. Taip pat jaudina tai, kad atsinaujinančių energijos šaltinių plėtra vyksta žemės ūkio šaltinių sąskaita – apie tai turėsime diskutuoti, rasti išmintingą balansą.
Diskutuota apie EK dokumente pabrėžiamą interneto kaime plėtrą – kad mūsų šalis palyginti su kitomis ES šalimis yra gerokai pažengusi, kad aktualesnis yra žvyrkelių asfaltavimas.
Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) pirmininkas Saulius Daniulis siūlė atkreipti dėmesį, kad atsinaujinančios energetikos plėtros galimybėmis kaime, išsinuomojant žemes, šiuo metu labiau pasinaudoja miestas, o ūkininkai neturi tokios galimybės.
Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Algis Baravykas priminė, kad nors EK dokumente visoms šalims narėms siūloma vienodos ateities gairės, iš tiesų sąlygos, tarkime, Vokietijos ar Danijos ir Lietuvos kaime labai skiriasi, problema yra konkurencingumas. Jis politikams linkėjo siekti balanso tarp žemės ūkio gamybos konkurencingumo išlaikymo ir apkrovos gamtai pasekmių mažinimo.
Apie vienkartinio plastiko mažinimą
Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimais siekiama į nacionalinę teisę perkelti europinės vienkartinio plastiko mažinimo direktyvos nuostatas. Pataisos kalba apie pateikiamų rinkai vienkartinių plastikinių gaminių pakuočių ir indelių ženklinimą, užpildytų vienkartinių plastikinių gaminių gamintojų ir importuotojų atsakomybę: sudaryti sutartis su visomis savivaldybėmis ir finansuoti į viešas surinkimo sistemas išmestų susidariusių atliekų ir šiukšlių tvarkymą; šviesti ir informuoti visuomenę atliekų prevencijos ir tvarkymo klausimais ir pan.
Tiesiogiai su žemės ūkio veikla įstatymo pataisos nėra susijusios. Tačiau aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė pateikė atsakymą ir žemdirbiams aktualiu klausimu: yra ruošiami šio įstatymo pakeitimai dėl nemokamo pakuočių nuo augalų apsaugos produktų surinkimo, taip pat geresnio naudotos šienainio ritinių plėvelės surinkimo paslaugos prieinamumo.
Apie valstybės rezervo kaupimą
Valstybės rezervo įstatymo pataisomis siekiama tobulinti produktų atsargų įsigijimą Lietuvos valstybei palankiausiais būdais ir mažiausiais kaštais. Siūloma įtvirtinti naują sąvoką – rezervavimo sutartis. Tokia sutartis leistų tiekėjui už atlyginimą rezervuoti materialinių išteklių atsargas ir prireikus jas perduoti nuosavybės teise už sutartyje nustatytą kainą; valstybės rezervo tvarkytojui sudarytų galimybė ne tik fiziškai įsigyti valstybės rezervui skirtus materialinius išteklius, bet ir juos rezervuoti.