Tai paliestų atskiras žemės ūkio šakas. Pavyzdžiui, daržovių augintojus, kurie, šylant klimatui, vis daugiau investuoja į lietinimo įrenginius. Žemdirbiai prašo politikų kuo greičiau apsispręsti, nes reikia planuoti investicijas ir skaičiuoti, kiek veikla, augant sąnaudoms, išliks pelninga.
Aplinkos ministerija savo ruožtu teigia, kad taip tiesiog naikinamos mokestinės lengvatos, be to, esama tvarka, kai galima nemokamai naudoti milžiniškus vandens kiekius neskatina jo taupyti.
Apie tai kalbėta laidoje Delfi tema.
„Mes, diskutuodami dėl naujų mokesčių, atkreipiame dėmesį, kad vis nauji mokesčiai nepataikytų į vieną ir tą patį sektorių. Pavyzdžiui, į daržovių augintojus ir augalininkystę. Taip gali nutikti, jei bus priimtas sprendimas apmokestinti paviršinį vandenį. Tada mokestis būtų palankus tik vienai struktūrai“, – dėlioja žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ir sako, kad negalima mokesčių svarstyti siauriai.
Gali nutikti taip, kad kai kažką papildomai apmokestinti pasiūlys Finansų ministerija ir tai pačiai žmonių ar įmonių grupei prisidės mokesčiai dėl Žaliojo kurso, kuriuos siūlo Aplinkos ministerija, smūgis bus didelis. Pavyzdžiui, neaišku kaip mokesčiai už paviršinį ir gręžinių vandenį paveiks daržovių sektorių, gyvulininkystę – sektorius, kuriuos mes norime skatinti.
„Nenorime išsišokti, tuo labiau, kad kai kurios šalys dalį mokesčių atidėjusios“, – sako ministras.
K. Navickas sako, kad nors Aplinkos ministerija, turėdama savo tikslus, siūlo vandens mokesčius, turėtų įvardinti ir kurioje vietoje bus žemės ūkis. Tačiau kalbant apie vandens išteklių valdymą yra ir kiti žaidėjai, kuriems gali būti pritaikomi nauji mokesčiai. Pavyzdžiui hidroelektrinės, arba gręžinių mokesčiai naujuosiuose individualių namų kvartaluose, bet ir sodų bendrijose. Jų koncentracija milžiniška, šalia mikro valymo įrenginiai ir tai kelia kur kas didesnę riziką nei, tarkime, gyvulininkystės kompleksas.
„Jei vanduo būtų reikšmingai apmokestintas, daržininkystėje tai iškeltų savikainą, nes be laistymo keičiantis klimatui, daržovių auginimas nerealus“, – aiškina Zofija Cironkienė, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė.
Ji prašo sprendimą priimti kuo greičiau, nes žmonėms reikia apsispręsti ar verta investuoti į lietinimo sistemas, kitą infrastruktūrą ar tiesiog rinktis kitą veiklą. Europoje vandens apmokestinimas nėra naujiena. Tą daro daug šalių.
Aplinkos ministerijos komentaras
Teisės aktų pakeitimai rengiami siekiant įgyvendinti Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 155 „Dėl aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“, II skyriaus VI misijos 6.1.4 veiksmus.
Pagrindiniai siūlomų vandens mokesčių pakeitimų tikslai:
racionalaus paviršinio ir požeminio vandens naudojimo, geros vandens telkinių būklės užtikrinimas;
nepagrįstų išimčių vandens naudotojams, šiuo metu įtvirtintų teisės aktuose, atsisakymas.
Planuojama Seimo rudens sesijoje teikti Vandens įstatymo, Žemės gelmių įstatymo, Mokesčio už gamtos išteklius įstatymo pakeitimus.
Pagrindinės priežastys paskatinusios pakeitimus:
Pagal šiuo metu galiojančias teisės aktų nuostatas, turėti leidimą ir mokėti mokesčius už paviršinio vandens naudojimą turi asmenys, naudojantys ≥100 m³/ parą vandens iš vieno paviršinio vandens telkinio. Išimtys numatytos vandeniui, naudojamam mėgėjų sodininkystės poreikiams ir vandeniui naudojamam hidroenergijai išgauti hidroelektrinėse, kurių galia neviršija 10 MW.
Esamas reglamentavimas iškreipia sąlygas komercinę veiklą vykdantiems asmenims (vieni moka už vandenį, kitiems jis nemokamas) ir neskatina taupiai bei atsakingai naudoti vandens (mokama tik nuo didžiulio kiekio - ≥100 m³/ parą), tuo tarpu besikeičiančio klimato ir šalyje vis dažnėjančių sausrų ir vandens trūkumo telkiniuose akivaizdoje atsakingas ir taupus naudojimas tampa būtinybe, siekiant išsaugoti gyvybingas vandens ekosistemas ir užtikrinti gerą vandens telkinių būklę. Be to, esamas reglamentavimas neleidžia įgyvendinti Bendrosios vandens politikos direktyvos1 a) reikalavimo užtikrinti, kad vandens kainų politika skatintų vartotojus naudoti vandenį efektyviai ir aplinkosaugos tikslų pasiekimą pramonės, buitinio sektorius ir žemės ūkio srityse, b) principo ,,teršėjas moka“ ir ,,sąnaudų susigrąžinimo“. Atkreipiame dėmesį, kad žemės ūkis yra laikomas didžiausiu paviršinio vandens teršėju (apie trečdalis šalies telkinių negali pasiekti geros būklės dėl šios taršos), o hidroelektrinių (HE) veikla daro neigiamą poveikį vandens ekosistemoms - sukelia nuolatinius vandens lygio svyravimus, sudaro kliūtis žuvų migracijai, todėl nyksta žuvų populiacijos ir kt. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, labai didelį neigiamą poveikį vandens telkinių būklei daro 51 HE (53%), didelį neigiamą poveikį - 36 HE (38%). Tuo tarpu už vandens naudojimą šiems sektoriams suteikiamos lengvatos mokesčių mokėjimui.
Vandens įstatymo pakeitimo projekte siūloma nustatyti, kad asmenys privalo turėti leidimus ir mokėti už paviršinio vandens naudojimą šiais atvejais:
1) naudoja (planuoja naudoti) ≥10 m³ vandens per parą iš vieno paviršinio vandens telkinio.;
2) naudoja (ar planuoja naudoti) paviršinio vandens telkinio vandenį ūkinei-komercinei veiklai;
3) žemės ūkio veiklą, išskyrus žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto ar ne maisto produktų realizavimą, vykdantis asmuo naudoja (ar planuoja naudoti) ≥10 m³ per parą paviršinio vandens iš vieno paviršinio vandens telkinio.
Pakeitimai įsigaliotų 2024 m., 3 punkto nuostatos galiotų iki 2028 m.
Taip pat planuojama peržiūrėti ir požeminio vandens apmokestinimą.
Siekiama atsisakyti 2020 m. liepos 1 d. nepagrįstai sukurtų išimtinių sąlygų vienam sektoriui (sektoriaus daliai), kadangi leidimo naudoti požeminio vandens išteklius diferenciacija nuo 100 m3 sukuria diskriminacines ir konkurenciją iškreipiančias nuostatas, neskatina išteklių vartoti taupiai. Teikiamu projektu bus siūloma suvienodinti leidimų naudoti požeminio vandens išteklius išdavimo sąlygas visiems ūkinę komercinę veiklą vykdantiems asmenims, atsisakant išimčių numatytų požeminio vandens išteklių naudojimui žemės ūkio veikloje. Konkrečiai teikiamu Žemės gelmių įstatymo projektu bus siūloma nustatyti, kad:
nuo 2024 m. sausio 1 d. leidimo naudoti gėlą požeminį vandenį nereikės:
1) jeigu asmuo šeimos, namų ūkio reikmėms arba nekomercinei ūkinei veiklai vykdyti išgauna iš požeminio vandens vandenvietės, kurioje yra vienas gręžinys arba keli gręžiniai, mažiau kaip 10 m3 gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį;
2) jeigu žemės ūkio veiklą, išskyrus žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto ar ne maisto produktų realizavimą, vykdantis asmuo išgauna iš požeminio vandens vandenvietės, kurioje yra vienas gręžinys arba keli gręžiniai, mažiau kaip 10 m3 gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį.
nuo 2028 m. sausio 1 d. leidimo naudoti gėlą požeminį vandenį nereikia, jeigu asmuo šeimos, namų ūkio reikmėms arba nekomercinei ūkinei veiklai vykdyti išgauna iš požeminio vandens vandenvietės, kurioje yra vienas gręžinys arba keli gręžiniai, mažiau kaip 10 m3 gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį.
Numatoma <10 MW HE už paviršinio vandens naudojimą nustatyti tokį patį tarifą, kaip ir didžiosioms HE, Taip pat, numatoma suvienodinti paviršinio ir požeminio vandens tarifus.