„Ir iš tikrųjų manau, kad mes kelsimės į Kauną ir kelsimės gana greitai. Maža to, manau, kad tai turėtų padaryti ir visos ministerijai pavaldžios tarnybos, tai – Nacionalinė mokėjimo agentūra, Nacionalinė žemės tarnyba, Agrarinės ekonomikos institutas – visos, kurios šiuo metu yra Vilniuje, dažnai Senamiestyje“, – penktadienį tiesioginėje DELFI TV laidoje „Gyvai“ sakė jis.
G. Surplys priminė, kad toks tikslas buvo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos programoje, yra Vyriausybės programoje.
„Tie darbai jau vyko, skaičiavimai, analizės vyko. Aišku, reikia viską pamatyti, bet iš tikrųjų, mano, kaip naujojo ministro, kai pradėsiu dirbti, tai yra vienas iš pirminių prioritetų“, – nurodė paskirtasis ministras.
Jo teigimu, susitikinėdamas su ūkininkais suprato, kad Kaunas yra daug patogesnė vieta ministerijai, nei Vilnius.
„Kitas momentas – regioninės politikos aspektas. Galima diskutuoti daug, bet mano įsitikinimu, jei tie įstaigų iškėlimai veikia Danijoje, Suomijoje, Estijoje, tai mes tikrai galime tai padaryti. Turint omenyje, kad Žemės ūkio ministerijos ir jai pavaldžių institucijų didelė klientūros dalis yra visoje Lietuvoje, Kaunas arčiau Lietuvos vidurio. Manau, mes tikrai galime tai padaryti.
Dabar yra patalpų poreikis ir t.t. Ketinu artimiausiu metu, kai pradėsiu dirbti, susitikti su Kauno miesto meru, tačiau jei mums to poreikio bus daugiau, nei Kaunas gali pasiūlyti, tai tada kreipsiuosi į tas savivaldybes, kurios yra tarp Vilniaus ir Kauno, maždaug aplink. Jei bus šiuo metu nenaudojamų arba šiuo metu statomų naujų patalpų pasiūlymai, tai tikrai svarstysime galimybę, kad įstaigų tinklą būtų galima pasėti ir plačiau“, – pasakojo G. Surplys.
1 tūkst. darbuotojų
G. Surplys dar sakė, kad žmonėms, kurie turės važinėti iš Vilniaus į Kauną norėtų ne tik apmokėti už kelionę, bet ir įtraukti jos laiką į darbo laiką.
„Labai svarbus aspektas, kad žmonės, kurie natūraliai turės važinėti iš Vilniaus į Kauną, tai galvoju ir jau daviau užklausimų šiandien, kad galbūt (nekalbant, kad apmokėsime jiems kelionę) įmanomas variantas, kad derinantis prie lankstaus darbo grafiko tiems žmonėms kelionės laikas bus įskaitytas į darbo laiką.
Tačiau kol kas apie tai dar anksti kalbėti. Tokios ambicijos ir planai. Tikiuosi, kad kai žinosiu detalesnę informaciją, ji manęs neišgąsdins tiek, kad jų teks atsisakyti“, – svarstė jis.
G. Surplys nurodė, kad kalba eina apie maždaug 1 tūkst. darbuotojų, kai vien ministerijoje dirba 300.
Paskirtasis ministras dar pastebėjo, kad gyvenvietė, į kurią atsikrausto ministerijos ir jos tarnybų darbuotojai turėtų gauti teigiamą ekonominį paskatinimą.
„Bėgant metams daugelis darbuotojų vis tiek išsikrausto į tą miestą, kur dirba. Pradedant trumpais impulsais į ekonomiką – tie žmonės eina pietauti, geria kavą, atranda naujų draugų, ryšių, ten leidžia savaitgalius. Tai tikrai didelis impulsas miesto ar miestelio ekonomikai.
Kitas dalykas – visi žinome Vilniaus kainas, būsto kainas, tai – galimybė dirbti gyvenant savo mieste ir nepalikti jo.
Kalbant konkrečiai apie Žemės ūkio ministeriją, mes turime Aleksandro Stulginskio universitetą, kur turime daug absolventų, tačiau dėl įvairių priežasčių ministerijoje dirba tik iki 20 jų. Visi kiti yra baigę kitas specialybes. Noriu pasakyti, kad suartėjimas tarp universiteto ir žemės ūkio sektoriaus, ministerijos yra labai svarbus tiek kaimo proveržiui, tiek sprendimų kokybei. Manau, kad Kaunas dėl to irgi gauna didelį pliusą“, – kalbėjo jis.