Veterinarijos specialistai jus gerai pažįsta, o kitų sričių žmonės jus prisimena kaip garsiojo žygio jojant žirgais prie Juodosios jūros „2000 kilometrų istorijos“ veterinarijos gydytoją, atsakingą už žirgų sveikatingumą ir gerovę. Ar dar prisimenate šį žygį? Ką jis jums davė kaip veterinarijos gydytojui?
Žinoma, kad prisimenu, juk kelionė truko net 40 dienų. Keliaudamas pastebėjau, kokie dideli skirtumai veterinarijos srityje Lietuvoje ir Baltarusijoje bei Ukrainoje. Tiek privatus, tiek valstybinis veterinarijos sektoriai Lietuvoje yra gerokai toliau pažengę. Kelionė kaip veterinarijos gydytojui buvo didelis iššūkis – nors stengiausi pasiimti į žygį, ko galėtų prireikti, tačiau visko juk negali numatyti, taigi teko daug improvizuoti. Ir anksčiau ir ypač po to žygio savo studentams nuolat primenu, kad veterinarijos gydytojas turi būti pasiruošęs įvairiausiems netikėtumams. Tokia yra veterinarijos gydytojo dalia.
Papasakokite šiek tiek apie save. Nuo kada savo gyvenimą susiejote su veterinarija?
Baigdamas 12 -ąją vidurinės mokyklos klasę jau žinojau – nors augau mieste, tačiau savo gyvenimą įsivaizdavau susietą tik su kaimu. 1989 – aisiais įstojau į Veterinarijos akademiją ir niekada nesigailėjau. Mano specializacija – žirgų veterinarija.
Esate šeštasis LVGA prezidentas. Kokią matote asociacijos ateitį?
Asociacijos narių kasmet mažėjo iki 2014 – ųjų. Po to – stabilizavosi (2014 metais asociacijos veikloje dalyvavo 949, 2015 m. – 962, 2016 m. – 957, o 2017 m. – 966 nariai).
Viena iš užduočių – didinti narių skaičių. Tačiau to nesieksiu bet kokiais būdais. Šis procesas turėtų būti natūralus – jeigu asociacija bus veterinarijos gydytojams reikalinga, tai jie ir prisijungs prie mūsų gretų. Pavyzdžiui, aš esu ir Vokietijos veterinarijos gydytojų asociacijos narys. Iki šiol man toks dalyvavimas buvo labai reikalingas. Taigi mačiau, kaip dirbama šioje šalyje ir manau, kad kai ką galime iš vokiečių perimti, pritaikyti Lietuvoje. Manau, kad LVGA turėtų būti labai svarbi ypač praktikuojantiems veterinarijos gydytojams, jų ateičiai. Tikiuosi į asociacijos veiklą pritraukti ir studentus.
Ne paslaptis, kad ypač žemės ūkio srityje veterinarijos gydytojų trūksta.
Deja, tai yra ne tik Lietuvos, bet ir pasaulinė problema. Be to, nelabai gerai, kad tarp besimokančiųjų dominuoja merginos. Akivaizdu, kad reikėtų daugiau investuoti į bendrosios praktikos veterinarijos gydytojų rengimą ir daugiau dėmesio skirti gydytojų specializacijai.
Kaip tai pasiekti?
Reikia tartis su mokslo įstaigomis. Pavyzdžiui, Vokietijoje norintys studijuoti veterinarijos mokslus pradeda nuo pokalbio su mandatinės komisijos nariais. Ir tas pokalbis yra net svarbesnis už egzaminų vertinimą. Beje, Vokietijoje pirmenybė teikiama kaime augusiems vaikinams.
Kaip spręsite šią ir kitas problemas – ar savarankiškai per asociaciją, ar naudositės ir Žemės ūkio rūmų (ŽŪR), kurių narė yra LVGA, įtaka? ŽŪR veikia Veislininkystės ir veterinarijos komitetas. Ar planuojate šio komiteto veikloje aktyviau dalyvauti?
Vienos asociacijos įtaka yra ribota. Palaikysime ryšį su ŽŪR taryba, kurios narys yra ir LVGA atstovas veterinarijos gydytojas A. Lūža. Artimiausiu laiku ketinu susitikti su ŽŪR vadovais, pasitarti dėl tolimesnio bendradarbiavimo. LVGA nariams reikėtų išsamiai aptarti kas esame, susitarti dėl pagrindinių siekių. Be LVGA narių pritarimo aš vienas nieko negalėčiau pakeisti, galiu tik siūlyti idėjas, tačiau joms turi pritarti asociacijos valdyba ir nariai.
LGVA suvažiavime Garbės narių regalijos suteiktos Latvijos veterinarijos asociacijos ir Lenkijos šiaurės rytų veterinarijos gydytojų rūmų delegacijoms. Kokią vietą LVGA veikloje užima tarptautinis bendradarbiavimas?
Garbės regalijų suteikimas – išskirtinė padėka mūsų bičiuliams kitose šalyse. Prof. V. Bižokas daug metų palaikė glaudžius ryšius su kolegomis iš Lenkijos ir Latvijos. O tarptautiniai ryšiai tikrai yra labai svarbūs. Kaip jau minėjau, tikiuosi pasinaudoti Vokietijos veterinarijos gydytojų patirtimi – šioje šalyje apgyniau disertaciją, turiu daug ryšių.
Nuo 1992 metų LVGA yra Europos veterinarijos federacijos (FVE) narė bei Pasaulio veterinarijos asociacijos (WVA) narė.
POST SCRIPTUM
Priminsime, kad 2019 metų spalio 11 d. LVGA 48-ajame suvažiavime išrinkta naujoji LVGA vadovybė. LVGA prezidentu išrinktas dr. Audrius Kučinskas, viceprezidentu Petras Tamašauskas. Naujaisiais LVGA valdybos nariais patvirtinti: A. Kučinskas, P. Tamašauskas, G. Gumauskas, E. Kvedaraitė, A. Rokaitytė ir K. Patašius. Revizijos komisijos nariais išrinkti H. Medveckas, A. Kimontas ir M. Miliukienė. Etikos komisijos nariais išrinkti A. Pockevičius, R. Chomičius, D. Šimelionienė, L. Zdanauskienė ir J. Labeikis.
Atkurtos Lietuvos veterinarijos gydytojų sąjungos pirmininkais (vėliau, tapus Asociacija – prezidentais) buvo:
Prof. dr. Rimantas Karazija (1989-1992 m.) ;
Prof. habil. dr. Vygandas Paulikas (1992-1993 m.) ;
Veterinarijos gydytojas Edvardas Valionis (1993-1997 m.) ;
Doc. dr. Petras Mačiulskis (1997-2003 m.) ;
Nuo 2003 m. spalio 09 dienos (LVGA 32-ojo suvažiavimo) iki 2019 metų spalio 11 dienos (LVGA 48-ojo suvažiavimo) Asociacijai vadovavo prof. habil. dr., LMA akademikas Vidmantas Bižokas.
2019 metų spalio 11 dieną LVGA 48-ajame suvažiavime Asociacijos prezidentu ketverių metų kadencijai (2019-2023) išrinktas LSMU Biologinių tyrimų centro veterinarijos gydytojas, dr. Audrius Kučinskas.