Planuojama, kad Europos Komisija planą galutinai patvirtins rudenį, tačiau pagrindinės gairės jau aiškios ir ūkininkai gali pradėti ruoštis kitiems metams, rašoma pranešime. Bus gana daug naujovių. Pavyzdžiui, nors bazinė išmoka nedidės, tačiau ji bus perskirstyta kitaip, ekologiniams ūkiams iš 8 lieka trys išmokos, numatyta parama vyno gamintojams. Įdomu ir tai, kad Europos Komisija dėl šlapynių tvarkymo, kurios kliūna daugeliui ūkininkų, turėjo pastabų. Dėl jų, tikimasi, vyks derybos.
Esminis šio laikotarpio leitmotyvas – vis didesnis dėmesys ekologijai dėl jos atsisakant intensyvios gamybos.
Įdomu tai, kad paspaudus EK, Žemės ūkio ministerijai teko išplėsti jaunojo ūkininko sąvoką, – jais galės tapti ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys. Motyvas – negalima diskriminuoti asmenų pagal jų juridinį statusą.
Reikšminga ir tai, kad kinta parama smulkiesiems ūkiams. Iki šiol jie galėjo gauti 15 tūkst. eurų paramos ir savo lėšomis prisidėti nereikėjo, o dabar teks pridėti bent 15 proc. savo lėšų.
Iš viso ūkininkus per šį laikotarpį pasieks beveik 4,3 milijardo eurų paramos. Beveik pusė šių lėšų bus skirta tvaresnei žemės ūkio produkcijai skatinti bei sektoriaus kuriamai pridėtinei vertei didinti remiant smulkiuosius ir vidutinius ūkius, inovacijas, kooperaciją. Trečdalis lėšų bus skirta prisitaikyti prie klimato kaitos ir gamtai tausoti, o penktadalis – kaimo gyvybingumui palaikyti, taip pat ir jauniesiems ūkiams.
„Žemės ūkis negali būti įstrigęs praėjusiame amžiuje – keičiasi geopolitinė situacija, daugėja klimato iššūkių, auga vartotojų lūkesčiai. Parama skirta prisitaikyti prie šių iššūkių, Europos žaliojo kurso tikslų, atsižvelgiant ir į apsirūpinimo maistu saugumo svarbą.
Europos Komisija palankiai įvertino mūsų paramą jauniesiems ūkininkams, išmokų ribojimą ir perskirstymą, priklausomybės nuo importo mažinimą“, – sako Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Tiesioginės išmokos augs, bet sieks „lubas“
Tiesioginės bazinės išmokos, mokamos už dirbamos žemės plotą, nuo kitų metų didės ir sieks apie 80 eurų už hektarą. Taip pat įvedamos išmokų „lubos“. Vienas ūkio subjektas negalės gauti daugiau negu 100 tūkst. eurų bazinių išmokų iš jų išskaičiavus darbo užmokestį ir su jais susijusius mokesčius profesijoms susijusių su žemės ūkio veikla. Sutaupytos lėšos būtų skirtos jauniesiems ūkininkams remti.
Jaunieji ūkininkai sulauks išskirtinės paramos. Vien jiems kasmet numatyta skirti po 14 mln. eurų tiesioginių išmokų ir parama sieks 140 eurų už hektarą. Tai yra dvigubai daugiau nei praėjusiu finansiniu laikotarpiu.
Įvertinus jaunųjų ūkininkų įsikūrimo paramą, kuri didėja nuo 40 iki 60 tūkst. eurų, taip pat siūloma finansinių inžinerijos priemonių – lengvatinių paskolų žemei ir įrangai įsigyti: ūkininkavimo pradžioje kaime žmogus galės gauti iki 100 tūkst. eurų paramos.
Žymiai didės perskirstymo išmokos smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams. Perskirstymo išmokų vokas sieks 20 proc. visų tiesioginių išmokų (iki šiol jos sudarė 15 proc.). Šios lėšos bus skirtos tikslingai tik smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams, mat jas gauti galės tik ne didesni nei 500 ha ūkiai. Išmokos mokamos už pirmuosius 50 hektarų ir bus diferencijuojamos pagal ūkio dydį. Vidutinė išmoka sieks 82,5 euro už hektarą.
15 proc. tiesioginių išmokų bus skiriama susietajai paramai – tikslingai remti tam tikrus prioritetinius sektorius.
Žemės ūkio ministerija prioritetiniais laiko pienininkystės bei vaisių ir daržovių sektorius, kuriems susietoji parama žymiai išauga. Pienininkystei parama didėja net 25 proc. ir preliminari vidutinė metinė išmoka sieks 205 eurus už pieninę karvę, bet atsisakoma paramos pieniniams buliams. Kartu auga susietoji parama auginantiems mėsinius galvijus.
Lauko daržovėms parama auga 47 proc., vidutiniškai iki 424 Eur už ha. Panaši susietoji parama numatyta ir vaisių augintojams. Kiek mažesnė, bet vis tiek ženkli (321 Eur už ha) – uogų ir riešutų augintojams.
Parama – jauniesiems ir smulkiesiems ūkininkams
Be tiesioginių išmokų, ūkininkai gali pasinaudoti ir parama investicijoms į kaimo plėtrą. Čia prioritetas teikiamas tvarumui, konkurencingumui ir kuriamai pridėtinei vertei didinti.
Bus remiamos investicijos į tvarumą – mėšlo tvarkymo sistemas, gyvulininkystės objektų kvapų (oro) taršos mažinimą, biodujų ūkio reikmėms gamybą, gyvūnų gerovę. Šios srities maksimali parama sieks 250 tūkst. eurų, o paramos intensyvumas – iki 65 proc. Tačiau jauniesiems ūkininkams ir išskirtinai kiaulininkystės sektoriui investicijoms į gyvūnų gerovę paramos intensyvumas galės pasiekti net 80 proc. Tai reiškia, kad patys ūkininkai į projektą galės įdėti tik penktadalį savo lėšų, o likusią dalį sudarys parama.
Skatinant konkurencingumą paramos sulauks investicijos į gamybinius pastatus, derliaus nuėmimo, pirminio paruošimo, apdorojimo, saugojimo, sandėliavimo įrangą. Maksimali paramos suma sieks 1 mln. eurų, o intensyvumas – 50 proc. Tai reiškia, kad parama sudarys iki pusės projekto vertės.
Prioritetai teikiami investuojantiems, ūkininkaujantiems tvariai, jauniesiems ūkininkams, kooperacijai ir kolektyvinėms investicijoms.
Geros žinios labai smulkiems, smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams, kurie planuoja investuoti kooperuodamiesi. Nors nebelieka 15 tūkst. Eur paramos schemos, o įgyvendindami investicinius projektus smulkieji ūkininkai turės prisidėti nuosavomis lėšomis bent 15 proc., labai smulkiems ūkiams didžiausia paramos suma projektui priklausys nuo projekto dalyvių skaičiaus. Vienas gaus iki 25 tūkst. eurų paramą, 2 susikooperavę ūkiai – 50 tūkst. Eur, 3 ūkiai – 75 tūkst. Eur, 4 ūkiai ir daugiau – 100 tūkst. Eur. Didesniems ūkiams paramos suma vienam projektui galės siekti 200 tūkst. eurų.
Ženklios investicijos numatomos ir perdirbimo srityje. Numatyta remti aukštos pridėtinės vertės produktų kūrimą, kaip žaliavą panaudojant žemės ūkyje užaugintą produkciją. Vidutinis paramos dydis vienam projektui sieks net 5 mln. Eur, o parama sudarys iki pusės investicijų vertės. Tiesa, didelėms įmonėms paramos intensyvumas sieks 20 proc. Maksimali lengvatinė paskola – 1 mln. Eur.
Proveržio tikimasi ir trumposiose grandinėse, kai ūkininkai bendradarbiauja kurdami produkcijos realizacijos vietas, tiekdami produkciją mokykloms, ligoninėms ir kitoms viešosioms įstaigoms bei kurdami logistikos centrus. Realizavimo vietoms kurti parama sieks iki 150 tūkst. Eur vienam projektui, viešojo maitinimo grandinėms – iki 250 tūkst. Eur, logistikos centrams – iki 1,5 mln. Eur. Paramos intensyvumas – iki 60 proc. investicijoms ir iki 100 proc. bendradarbiavimo bei einamosios išlaidoms.
Reikalavimai, kurių reikės laikytis
Vis dėlto ūkininkus labiausiai domina sąlygos, kuriomis jie turės ūkininkauti nuo kitų metų, reikalavimai, kurių teks laikytis norint gauti išmokas.
Pagal geros agrarinės aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimus numatyta saugoti daugiametes pievas, prie melioracijos griovių palikti bent 3 metrų pločio palaukes su žoline danga, kurias leidžiama mulčiuoti.
Draudžiama arti durpžemius ir šlapynes, įrengti naujų melioracijos sistemų.
Neleidžiama deginti ražienų. Draudžiama dirbti žemę ir skleisti mineralines trąšas, augalų apsaugos produktus mėšlą ir (ar) srutas vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose, o mažiausias atstumas turi būti 3 metrai. Tačiau čia leidžiama ganyti gyvulius ir mulčiuoti žolę.
Saugant dirbamus šlaitus erozijai jautriose teritorijose privaloma taikyti dirbimo skersai šlaito technologiją, šlaituose negalima auginti bulvių, runkelių, kitų šakniavaisių ir šakniagumbių, o per žiemą būtina užtikrinti bent minimalią žolinių augalų augmeniją.
Taip pat iki 50 hektarų ūkiuose per žiemą ne mažesnis nei 50 proc. žemės plotas turi būti užimtas žemės ūkio augalais arba paliekamos ražienos ar kitos augalų liekanos. O didesniuose ūkiuose siekiama, kad per žiemą būtų uždengtas ne mažesnis negu 60 proc. plotas. Dėl pastarojo rodiklio vyksta derybos su Europos Komisija – ji reikalauja, kad būtų uždengtas visas plotas.
Ūkiuose turės būti vykdoma bent minimali augalų kaita.
Daug dėmesio skiriama biologinei įvairovei išsaugoti. Čia ūkininkai galės pasirinkti vieną iš kelių alternatyvų: ne mažiau nei 4 proc. savo deklaruojamos ariamosios žemės gali skirti kraštovaizdžio elementams ir (arba) pūdymui.
Pareiškėjai taip pat gali ne mažiau negu 7 proc. savo deklaruojamos ariamosios žemės skirti tarpiniams augalams arba azotą fiksuojantiems augalams su sąlyga, kad 3 proc. iš šių 7 proc. sudarys kraštovaizdžio elementai.
Laikantis ekoschemos ir įsipareigojus kraštovaizdžio elementams ir (arba) pūdymui skirti ne mažiau nei 7 proc. savo deklaruojamos ariamosios žemės, reikalavimui dėl bioįvairovės įgyvendinti galima skirti ne mažiau nei 3 proc. savo deklaruojamos ariamosios žemės.
Tvarkant aplinkosaugos atžvilgiu pažeidžiamas daugiametes ganyklas arba pievas, patenkančias į pievų ir joms artimų buveinių, pelkių ir medžiais apaugusių natūralių buveinių teritoriją „Natura 2000“, draudžiama arti ar jose vykdyti ne žemės ūkio veiklą. Bet tokias pievas galima atnaujinti – suarti ir atsėti, jeigu tai leidžiama gamtotvarkos plane, ir tik gavus kompetentingos gamtos apsaugos institucijos sutikimą.
Už pastangas ūkininkauti tvariau – papildomos išmokos
Už pastangas ūkininkauti tvariau, nei numatyta, ūkininkai galės gauti papildomų išmokų dalyvaudami ekoschemose. Lietuvoje pasiūlyta nemažai ekoschemų, kad kiekvienas ūkininkas galėtų pasirinkti tinkamų pagal savo veiklą. Toks dalyvavimas nėra privalomas, bet už tai mokama papildomų išmokų.
Pagrindinė yra kompleksinė veiklos ariamoje žemėje ekoschema. Kompleksinėje ekoschemoje dalyvaujantys ūkininkai turės pasirinkti bent 3 veiklas, mažiausiai vieną iš jų – negamybinę veiklą (jai skiriant ne mažiau kaip 5 proc. deklaruoto ploto), o ekologiniai ūkiai – ne daugiau kaip 2 gamybines veiklas.
Negamybinės veiklos tai kraštovaizdžio elementų priežiūra, trumpaamžių medingųjų augalų juostos, daugiamečių žolių juostos, taip pat ariamųjų durpžemių keitimas pievomis ir eroduotos žemės keitimas pievomis. Įskaitomas ir žaliasis pūdymas.
Iš gamybinių veiklų ūkininkai galės rinktis taikyti ne mažiau kaip 4 augalų kaitą ketverius metus, tarpinius pasėlius, naudoti sertifikuotas sėklas, taikyti neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijas.
Ekoschemos skirtos ir kitoms veikloms. Sodininkai, daržininkai galės gauti papildomų išmokų už sodų ir uogynų tvarkymą gamtai palankiu būdu naudojant mažiau glifosato, įrengiant biologinę įvairovę palaikančių elementų, feromonų gaudyklių vabzdžių kenkėjams, tarpueilius apsėjant žoliniais augalais (102 Eur/ha).
Taip pat galima dalyvauti tausojančioje vaisių ir daržovių programoje (NKP) – auginti vaisius ir daržoves laikantis nacionalinių maisto kokybės sistemos reikalavimų (337 Eur/ ha).
Dar viena ekoschema, už kurią skiriama išmokų, – ariamos žemės, ar tai būtų durpžemiai (225 Eur/ ha), ar eroduota žemė (187 Eur/ ha), keitimas pievomis. Atkurtų pievų nebus galima arti.
Išmokos pagal eskochemas bus mokamos ir už ekstensyvų daugiamečių pievų tvarkymą ganant gyvulius (192 Eur/ ha), prižiūrint pievas mažiau ūkininkauti palankiose vietovėse, tvarkant Europos Bendrijos svarbos natūralių pievų, šlapynių bei rūšių buveines (297–330 Eur/ ha), tvarkant šlapynes (242 Eur/ ha).
Ūkininkai galės dalyvauti ir ekoschemoje gyvūnų gerovei užtikrinti. Parama skiriama už mažiau teršiančių galvijų veisimą (154 Eur/SG (standartinį gyvulį), už galimybę galvijams laisvai išeiti į atvirą erdvę ar ganyklas (22 Eur/SG, o įtraukiant galvijų ganymą laukuose šiltuoju metų laiku – 48 Eur/SG).
Ūkininkai, kurie naudos tvarias mėšlo tvarkymo technologijas, taip pat galės gauti 50 eurų už kiekvieną standartinį gyvulį.
Viena iš ekoshemų skirta ir ūkininkams, pereinantiems prie ekologinio ūkininkavimo. Tokiu atveju išmoka sieks 206 Eur/ha – už daugiametes žoles, 652 Eur/ha – už daržoves, bulves, uogynus, sodus, vaistažoles, aromatinius ir prieskoninius augalus, 280 Eur/ha – už javus, javus pašarams, javus sėkloms ir daugiametes žoles sėkloms.
Siekiama, kad ekologiniai plotai Lietuvoje per penkerius metus padidėtų nuo esamų 8 proc. iki 13 proc. Dėl to parama skiriama ne tik pereinant prie ekologinio ūkininkavimo, bet remiamos ir investicijos. Vidutinis metinis kaimo plėtros finansinis vokas ekologiškai ūkininkaujantiems didėja dvigubai. Mažėja pačių išmokų skaičius (vietoj 8 išmokų lieka 3 išmokos – javams; sodams, uogynams, daržams ir vaistažolėms; daugiametėms žolėms), o pačios išmokos žymiai auga.
Lietuva Europos Komisijai strateginį planą pateikė praėjusių metų pabaigoje. Pavasarį sulaukusi EK pastabų dėl plano Žemės ūkio ministerija jas aptarė su socialiniais partneriais ir šiuo metu siūlomas korekcijas yra pateikusi EK įvertinti bei suderinti, tad kai kurios nuostatos dar gali keistis.
Lietuva, kaip ir kitos ES šalys, tikisi greitos Europos Komisijos reakcijos ir strateginio plano patvirtinimo.